Vilniaus senamiestyje įsikūrusi VšĮ „Amatų gildija“ šiemet švenčia savo dešimtmetį. Du gildijos nariai – puodininkystės amato puoselėtojai Mindaugas Rutkauskas ir baldininkas Algirdas Verseckas yra sertifikuoti tautinio paveldo produktų meistrai. Daugeliui jų dirbinių Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra suteikusi tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Tautinių amatų puoselėtojams skiriama ne tik valstybės biudžeto parama, bet ir didesnis Europos Sąjungos (ES) paramos, teikiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KKP) III krypties priemones intensyvumas.
Kaimo amatininkai gali gauti ne tik nacionalinę, bet ir Europos Sąjungos (ES) paramą. Jie remiami net pagal kelias KPP priemones: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ bei tais atvejais, kai projektus inicijuoja savivaldybės – „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinant šią priemonę planavimo metodu.
Taip pat tam tikri tautinio paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui skirti projektai gali būti remiami pagal kai kurias KPP IV krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemones“.
Nelengvas puodžiaus kelias
„Kažkada baigiau dailės mokyklą. Vėliau studijavau istoriją, bet mokytoju nenorėjau dirbti, todėl pamažu ir pradėjau domėtis puodžiaus amatu. Pradžioje pažįstamas keramikas pamokė ir davė naudingų patarimų, o vėliau skaičiau literatūrą ir bandžiau, dariau, klydau, bandžiau, dariau, klydau“, – nelengvą puodžiaus amato darbo pradžią prisimena M. Rutkauskas.
Pašnekovas prisipažįsta, kad puodininkystė nėra itin populiarus amatas. Žmonėms daug įdomesni yra, pavyzdžiui, juvelyrų darbai. Ypač juos vertina moterys.
Jau daugiau kaip 25 metus puodžiaus amatu užsiimantis meistras gamina tokius sertifikuotus produktus, kaip kokliai, ąsočiai, dubenys, lėkštės, puodai, puodynės, švilpynės.
Polinkį paveldėjo iš tėvo
Kitas sertifikuotas „Amatų gildijos“ narys meistras A. Verseckas pradžioje buvo keramikas. „Tačiau baldžiaus genas buvo stipresnis, nes esu staliaus sūnus“, – profesijos pasirinkimo priežastį įvardija vyras.
„Juk kiekvienas žmogus nori atrasti save kokioje nors veikloje – taip baldininkystė tapo mano amatu“, – pasakoja A. Verseckas, prisiminęs, kad beveik visko išmoko bendraudamas su senaisiais meistrais, skaitydamas profesinę literatūrą.
Baldžius yra dalyvavęs ir daugybėje mugių Lietuvoje, kurios susiję su tradiciniais amatais, taip pat renginiuose ar mugėse, prie kurių rengimo prisideda ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Sertifikatas – liaudies meno puoselėjimui
Baldžius tikina, kad amatininkams nereikia sertifikuotis dėl „kitų akių“ ar pripažinimo, bet dėl liaudies meno puoselėjimo.
Nors galėtų medinius dubenėlius gaminti su elektrinėmis staklėmis, jis dirbinius tekina su IX a. rekonstruotomis staklėmis.
„Gamindamas skrynias, jis taip pat įdeda visą širdį ir sukauptą patirtį“, – tikina A. Verseckas. Baldžius skrynias klijuoja tik su kaulų klijais, kurie naudojami jau daugiau nei du tūkstančius metų. Bernardinų bažnyčios mediniai altoriai yra klijuoti vadinamaisiais stalių klijais.
Jis pripažįsta, kad sukauptas žinias galėtų perduoti savo mokiniams, tačiau nedaug jaunimo linkę kantriai mokytis tradicinio amato.
Mugės lankytojus stebins amatų gausa
Šiemet jau trečius metus iš eilės „Amatų gildija“ sostinės Rotušės aikštėje organizuos edukacinę istorinę Baltramiejaus mugę. Jos metu rekonstruojami vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatai, menai ir kelis šimtmečius Vilniuje veikusių amatininkų cechų tradicijos.
Tiek A. Verseckas, tiek M. Rutkauskas kartu su bendraminčiais jau penkerius metus dalyvauja eksperimentinės archeologijos veikloje – rekonstruoja įvairių epochų dirbinius.
Baltramiejaus mugėje bus pristatyta daugybė amatų – auksakalystė, medžio, odos apdirbimas, puodininkystė, kalvystė, batsiuvystė, kailiadirbystė, senoji medicina, senoji maisto gamyba ir kt.
Sertifikuotiems amatininkams – didesnė pagalba
Tradiciniai amatai remiami net pagal kelias KPP priemones: Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ bei tais atvejais, kai projektus inicijuoja savivaldybės, – „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinant šią priemonę planavimo metodu. Taip pat tam tikri tautinio paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui skirti projektai gali būti remiami pagal kai kurias KPP IV krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemones.
Pagal KPP priemones Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ paramos gali kreiptis kaimo gyventojai, ūkininkai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos įmonės, mažos ar vidutinės įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla ir norinčios paįvairinti savo veiklos pobūdį, gaunant pajamų iš alternatyvių verslų, taip pat ne žemės ūkio veikla užsiimančios labai mažos įmonės, Lietuvos kaime puoselėjančios tradicinius amatus.
Pagal minėtąsias tris KPP priemones kreipiantis paramos sertifikuotų amatų puoselėjimui skatinti, galimas didžiausias paramos intensyvumas tiesiogiai su amatų puoselėjimu susijusioms investicijomis didėja nuo 65 proc. iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma – iki 690 560 Lt.
Pagal priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinamos planavimo būdu, veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas“ paramos gali kreiptis savivaldybės tradicinių amatų centrų kūrimui, kuriais naudotis gali regionų amatininkai.
Taip pat sertifikatus įgiję amatininkai gali rašyti projektus ir gauti paramą iš nacionalinio biudžeto. Nacionalinė parama teikiama dalyvavimui mugėse ir kituose renginiuose, kur puiki proga pademonstruoti savo dirbinius.
Šiais metais Žemės ūkio ministerija iš nacionalinio biudžeto tam numačiusi skirti 230 tūkstančių litų. Vienam renginiui Lietuvoje amatininkas gali prašyti iki 500 litų paramos, jeigu renginys vyksta užsienyje – iki 1000 litų.
Skatinami naudotis parama
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, tautinis paveldas ir tradiciniai amatai yra viena svarbiausių, išskirtinių kiekvienos valstybės etninės kultūros bruožų, todėl labai svarbu skatinti atkurti išnykusius ar nykstančius tradicinius amatus, išsaugoti ir populiarinti per šimtmečius puoselėtas tradicijas.
