Urėdija – barono Hermano fon Ropo valdose
„Pakruojo urėdijos“ istorija siekia beveik šimtmetį atgal, viskas prasidėjo 1925 metais Linksmučių kaime. Iki įkuriant urėdiją, teritorija priklausė vokiečių barono Hermano fon Ropo dvarui, čia buvo laikomos kiaulės. Žemės reformos metu barono dvaras buvo išdalytas kumečiams išsipirkti. Būtent tuomet pastatai ir 8 ha žemės paskirti įsteigtai „Pakruojo miškų urėdijai“. Tuometinei urėdijai priklausė beveik visi dabartinės urėdijos miškai, išskyrus dvi girininkijas.
Šiandien urėdiją sudaro 6 girininkijos: Linkuvos, Sukmedžio, Gedžiūnų, Pakruojo, Klovainių, Rozalimo. Urėdijos teritorijoje miškai apima apie 30 tūkst. ha, o teritorijos miškingumas – 21 proc. Didžiojoje miškų dalyje (maždaug 60 proc. teritorijos) vyrauja minkštųjų lapuočių medynai (beržynai, drebulynai, juodalksnynai, baltalksnynai), spygliuočių medynai (eglynai ir pušynai) užima apie 30 proc. teritorijos, o kietieji lapuočiai (uosynai, ąžuolynai) sudaro apie 12 proc. viso medynų ploto. Pagrindinės urėdijos veiklos sritys yra racionalus ir tausojantis miško naudojimas, jo atkūrimas ir ugdymas, rekreacinė veikla (urėdijos miškuose nusidriekęs ne vienas pažintinis takas, draustinis, suskaičiuojami 34 paveldo objektai), miškotvarkos užtikrinimas.
Parama gelbsti ne pirmą kartą
VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ daug dėmesio skiria pažeistų miškų atkūrimui. Pasak dešimtmetį urėdijai vadovaujančio Kazio Gudo, pagrindinė nelaimė, su kuria tenka kovoti, – uosių džiūvimas. „Pastaraisiais metais urėdijoje grybinių ligų pažeisti žūsta ištisi uosynų plotai. Baisiausia, kad didžioji dalis sudžiūvusių uosių yra pusamžiai, subrendę medžiai, – sako urėdas. – Vienintelis būdas šiai problemai spręsti yra kirtimas, todėl buvome priversti pažeistus miško plotus kirsti. Skaičiuojame, kad per pastaruosius penkerius metus dėl šių priverstinių sanitarinių kirtimų uosynų plotas sumažėjo beveik trečdaliu. Todėl vienas svarbiausių urėdijos uždavinių – atkurti pažeistus plotus. Tai nėra lengva – reikia tiek kvalifikuotų žmonių darbo, tiek didelių investicijų. Laimei, urėdijoje turime pakankamai specialistų, o iš finansinės pusės labai daug padeda KPP parama.“
Prarastų uosių plotams atkurti stengiamasi maksimaliai pasinaudoti Europos struktūrinių fondų parama pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. 2016 m. urėdija pateikė dvi paraiškas ir abi jos buvo sėkmingos. Pirmojo projekto vertė – daugiau nei 47 tūkst. eurų, antrojo – daugiau nei 21 tūkst. eurų. Už šias lėšas buvo atkurta 48,9 ha pažeistų miškų.
Urėdija šių metų kovo mėnesį pasirašė ir trečią paramos sutartį. Pagal ją numatyta atkurti 24,6 ha miško ploto, o paramos suma siekia daugiau nei 38 tūkst. eurų. „Miškas yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, todėl džiaugiamės turėdami galimybę prisidėti prie šio turto išsaugojimo. Be KPP paramos tai būtų tikrai labai sudėtinga užduotis,“ – sako K. Gudas.
Dar galima spėti kreiptis paramos
Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių miškas buvo pažeistas (gaisrų, miško ligų ir kenkėjų ir kt.), gali teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Jos dar priimamos iki rugsėjo 29 dienos.
Pagal minėtą KPP veiklos sritį remiama tokia veikla: miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas; miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas; stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.
Paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Vienam paramos gavėjui pagal vieną projektą skiriama paramos suma negali viršyti 200 000 eurų, o pagal priemonės veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui visiems paramos gavėjo projektams – 400 000 eurų.
Daugiau informacijos apie ES teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
