Prieš pusantrų metų iškilmingai atidarytas, meilę Tauragei žadinti žadėjęs Jaunimo verslumo centras taip ir numirė neišpildęs pažadų.
Jau ilgiau kaip metus jis nebedirba, nors savivaldybės jam skirtos patalpos Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje tebėra užimtos. Už Europos Sąjungos PHARE programos lėšas nupirktą organizacinę techniką dengia dulkių sluoksnis.
Prieš pusantrų metų Jaunimo verslumo centro vadovė Rasa Rožytė ir vienas jo iniciatorių Mindaugas Kiznis (dešinėje) vylėsi, kad Europos Sąjungos lėšos Tauragei atneš naudos
Pažadai liko pažadais
2006-ųjų rugpjūčio 11-ąją Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje vyko iškilmės, į kurias susirinko ne tik tuometinė valdžia. Į Jaunimo verslumo centro atidarymą atvyko ir Nacionalinės plėtros instituto direktorius Mindaugas Kiznis. Jaunimo verslumo centrai yra šio instituto padaliniai.
- Centras skatins Tauragės jaunimą likti savo gimtajame mieste ir užsiimti kryptinga veikla, - tuomet gražias viltis puoselėjo instituto direktorius.
Jaunimo verslumo centras Tauragėje ir dar trijuose šalies miestuose tuomet buvo atidarytas gavus finansavimą iš PHARE programos. Projektą įgyvendino Nacionalinės plėtros institutas su partneriais - Tauragės rajono savivaldybe ir Tauragės darbo birža.
Savivaldybė leido panaudos pagrindais naudotis patalpomis, o Darbo birža įsipareigojo į centrą nukreipti jaunimą. Pagal projektą iš PHARE programos buvo skirta lėšų Verslumo centro įkūrimui ir koordinatoriaus-konsultanto etatui iki spalio mėnesio išlaikyti. Įgyvendinant projektą tikėtasi, kad vėliau centras pajėgs užsidirbti lėšų savarankiškai. Tačiau skambūs pažadai pažadais ir liko.
Uždirbo iki 5000 litų
Rasa Rožytė, pirmoji šio centro konsultantė, jau daugiau kaip metai nebedirba jame. Nuo praėjusių metų sausio ji paliko šį darbą. Nuo tada centras naujo darbuotojo taip ir neturėjo. Buvusi koordinatorė sako, kad Tauragės jaunimas labai pasyviai reagavo į centro atidarymą ir jo siūlomą pagalbą.
- Projekto lėšos baigėsi spalio mėnesį, o gauti finansavimą iš savivaldybės ar kitur pasirodė labai sunku, - „Tauragės kurjeriui" sakė R.Rožytė.
Buvusios centro vadovės nuomone, tuometinių savivaldybės vadovų požiūris į centrą nebuvo rimtas.
- Centrui skirta vieta iš anksto pasmerkė jį žlugti, - mano R.Rožytė.
Pažadai ateityje centrą perkelti kitur, pasak R.Rožytės, taip ir liko pažadais. Paklausta apie priežastis, kodėl paliko centrą, R.Rožytė tiksliai jų neįvardijo. Tepasakė, kad tuo metu turėjo išvažiuoti į užsienį, o pareigas paliko ne dėl atlyginimo. Ji taip pat nepanoro pasakyti, kiek tiksliai uždirbdavo centre.
- Kiekvieną mėnesį alga buvo skirtinga. Tarkime, kad aš gaudavau nuo 1000 iki 5000 litų, - žurnalistui sakė R.Rožytė.
Paprašyta išvardyti, ką nuveikė per tuos mėnesius, kai dirbo centre, buvusi jo konsultantė sakė parašiusi projektą vienai Europos Sąjungos programai, iš kurios finansavimas taip ir nebuvo gautas. Be to, ji kiekvieną savaitę Tauragės darbo biržoje konsultuodavusi jaunus bedarbius ir kartą per savaitę ateidavusi į centro patalpas Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje. Tą dieną ji konsultuodavusi Darbo biržos atsiųstus jaunus bedarbius.
Pasiteiravus, kiek Jaunimo verslumo centrui Tauragėje įkurti Europos Sąjunga buvo skyrusi pinigų, R.Rožytė patikino nežinanti. Dabar ji dirba Tauragėje privačiame sektoriuje ir į centrą grįžti neketina.
Dirba „budinčiu režimu"?
„Su jaunimu, kuris į Jaunimo verslumo centrą ateina nežinodamas, ką nori veikti gyvenime, yra pasimetęs savo tiksluose, dirbama pagal programą „Pirmas šuolis". Per 12 savaičių dalyvaudami programoje jauni žmonės turi galimybę išsiaiškinti, ko jie nori profesine prasme (kur dirbti ar studijuoti), ir susikurti užimtumo planą.
Centrų konsultantai padeda nustatyti tikslus ir priemones tikslams pasiekti. Programos dalyviai yra konsultuojami individualiai, taip pat dirba grupėse", - skelbiama jaunimo verslumo centrų interneto puslapyje. Žodžiai skambūs ir vaizdingi, apie tokią jaunimo veiklą, matyt, planuota ir Tauragėje. Tačiau ar neprimena šie pažadai garsiųjų Ostapo Benderio Vasiukų?
- Šiuo metu Tauragės jaunimo verslumo centras dirba budinčiu režimu. Laukiame, kol prasidės finansavimas iš struktūrinių fondų, dėl lėšų bendraujame su Tauragės savivaldybe, - „Tauragės kurjeriui" sakė Nacionalinės plėtros instituto direktorius Mindaugas Kiznis.
Pasak direktoriaus, centrui ketinama prašyti kitų patalpų, nes dabar turimos tokio centro veiklai esą nėra labai tinkamos.
- Jaunimas nenoriai ateina į mokyklose įsikūrusias įstaigas, tokiam centrui tai netinkama vieta, - įsitikinęs M.Kiznis.
Nacionalinės plėtros instituto direktorius taip pat negalėjo pasakyti, kiek lėšų iš Europos Sąjungos gauta Jaunimo verslumo centrui Tauragėje įrengti - po ranka neturįs reikiamų dokumentų.
Centrą tikisi atgaivinti
Jaunimo verslumo centrai buvo įkurti ne tik Tauragėje. Tokios įstaigos veikia Anykščiuose, Mažeikiuose, Panevėžyje, Švenčionyse, Zarasuose. Vieni jų buvo atidaryti kartu su centru Tauragėje, kiti - šiek tiek vėliau. M.Kiznio teigimu, į šiuos centrus ateinantys jauni žmonės konsultuojami.
Instituto direktorius tikisi, kad iki vasaros pavyks centrą Tauragėje atgaivinti. Jis viliasi, kad pavyks susitarti ir su savivaldybe dėl naujų patalpų bei lėšų skyrimo. Kai bus gautas finansavimas, tikimasi surasti ir centre dirbsiantį konsultantą.
Partneriai projekto nesužlugdė
Tačiau iš projekto „Pilotiniai jaunimo verslumo centrai" Tauragei vis dėlto teko naudos. Tik ne projekto vykdytojų, o jų partnerių - Tauragės darbo biržos dėka. Šioje įdarbinimo įstaigoje iki šiol veikia už projekto lėšas įrengtos patalpos ir dešimt darbo vietų, nupirkti dešimt kompiuterių.
- Kai pas mane atvažiavo būsimieji projekto įgyvendintojai ir pakvietė būti partneriais, pirmiausiai jų paklausiau, kokia iš to nauda bus Tauragės darbo biržai. Kai pažadėjo kompiuterių, sutikome. Dabar mes labai patenkinti tuo, nes įrengtas kabinetas labai praverčia. Ten vyksta bedarbių mokymai, - pasakojo Tauragės darbo biržos direktorius Antanas Gendrolius.
Gintaras GRAŽINSKAS
