Europos Komisija paskelbė labai niūrią ataskaitą apie tai, kaip Europos Sąjungai (ES) sekasi įgyvendinti vadinamąją Lisabonos strategiją - iki 2010 metų tapti "konkurencingiausia pasaulyje žinių ekonomika", rašo dienraštis "The New York Times".
Ataskaitoje pripažįstama, kad ES "negali pasivyti Jungtinių Valstijų, nes mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekia 72 proc. amerikiečių partnerių" lygio.
Pristatydamas ataskaitą Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) patvirtino, kad įpusėjus 2000-2010 metų laikotarpiui ES nepasieks savo tikslų ir "tai turėtų būti pakankamai aiški žinia, kuri (valstybių narių) vyriausybėms būtų raginimas atsibusti".
Nusiminęs ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Pedro Solbesas (Pedras Solbesas) taip pat pripažino: "2010 metais galime nepasiekti Lisabonos (strategijos) tikslų".
Europos Komisijos ataskaitoje apibūdinamos svarbiausios problemos, su kuriomis ES susiduria siekdama pasivyti Jungtines Valstijas. Dokumente sakoma: "Tam tikrose srityse yra rimtų problemų, kurios lėtina visos strategijos įgyvendinimą ir kenkia sugrįžimui prie spartaus augimo".
Europiečiai nuo JAV ypač atsilieka darbo rinkos, našumo ir investicijų srityse.
Nors ES nuo 1999 metų sukūrė 6 mln. naujų darbo vietų, ji gerokai atsilieka nuo tikslų, kuriuos siekė įgyvendinti iki 2005 metų. Ataskaitoje, kuri bendrą darbo rinkos padėtį vadina "nuviliančia", teigiama: "Nepaisant 1,8 proc. augimo per trejus metus, 2005-aisiais visai Sąjungai nebus įmanoma pasiekti vidutinės trukmės tikslo dėl 67 proc. (užimtumo lygio). Tačiau 2010 metams numatytas 70 proc. (tikslas) tebėra realus, jei ekonominis atsigavimas lems tokį aukštą kaip dešimtojo dešimtmečio pabaigoje (užimtumo) lygį".
Ne geresnė padėtis ir našumo požiūriu. Iš tikrųjų vieno darbuotojo darbo našumo augimas ES lėtėja ir dabar siekia 0,5-1 proc. - gerokai mažiau už 2 proc. prieaugį Jungtinėse Valstijose. Mažėja ir ES valstybinių investicijų lygis, pagal kurį europiečiai taip pat smarkiai atsilieka nuo JAV.
Dėl nesėkmių Europos Komisija kaltina valstybes nares. "Sąjunga dar nesugebėjo pasiekti visų savo tikslų, ypač dėl nepakankamo reformų įgyvendinimo valstybėse narėse", - sakoma ataskaitoje. Iš 40 direktyvų, kurios buvo parengtos pagal Lisabonos strategiją, mažiau nei 60 proc. buvo perkeltos į nacionalines teisės sistemas. ES vykdomoji institucija tokią padėtį apibūdina kaip "labai prastą pasirodymą".
Tiesa, kai kurios valstybės narės griežtos kritikos išvengė. Pasak Europos Komisijos, Lisabonos tikslų požiūriu "iki šiol santykinai daugiau pasiekė" Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Švedija ir Didžioji Britanija. Tuo tarpu priešingoje vertinimo skalės dalyje atsidūrusių Graikijos, Ispanijos, Italijos ir Portugalijos "rezultatai yra santykinai prasti". Vis dėlto ataskaitoje priduriama, kad "problemų yra visose valstybėse narėse, ir visos jos turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų rezultatų".
Dokumente esama ir optimistiškų vertinimų, labiausiai susijusių su dešimčia būsimųjų ES narių. Dauguma šių šalių sparčiai auga ir turi daug galimybių pagerinti padėtį.Apie būsimąsias nares ataskaitoje rašoma: "Dėl savo patirties reformų srityje ir noro šį procesą tęsti šios šalys vertingai prisidės prie Lisabonos strategijos ir jos politinio pagreičio".
Europos Komisija spartesnį Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą sieja su trimis sritimis - investicijomis, konkurencingumu ir reformomis. Be to, ataskaitoje ES lyderiai, kurie kovo 25-26 dienomis susitiks aptarti ekonominių reformų, raginami "suteikti Lisabonos strategijai naują pagreitį". Europos Komisija akcentuoja, kad "šiuo požiūriu 2004 metai Sąjungai siūlo naujas galimybes, kuriomis ji turi pasinaudoti, jei nori pasiekti pažangos".
Daugelis Europos Parlamento, kuriame ataskaita buvo pristatyta, narių paskelbtais rezultatais nusivylė.
Liberalų lyderis Grahamas Watsonas (Grehemas Votsonas) sakė: "Iš ataskaitos aišku, kad Europa nepajėgia įgyvendinti tikslų, kuriuos pati išsikėlė". Parlamentaras atkreipė dėmesį į neatitikimą tarp ES vadovų kalbų ir realios padėties. "1993 metais kitame Komisijos dokumente kalbėta apie "augimą, konkurencingumą, užimtumą, 21-ojo amžiaus iššūkius ir būdus žengti pirmyn", - teigė G. Watsonas. - Praėjus 10 metų po Jacques’o Delors’o (Žako Deloro) Baltosios knygos, žodžiai liko tie patys, tačiau jų vis dar neatitinka darbai".
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis Europos Parlamente Jonathonas Evans (Džonatonas Evansas) sakė: "Užuot žengusi į priekį dėl Lisabonos tikslų, ES sparčiai juda priešinga kryptimi".
Rezultatais nusivilta ne tik Europos Parlamente. Buvęs Londono tarptautinės išankstinių sandorių biržos (LIFFE) valdybos pirmininkas seras Brianas Williamsonas (Brajanas Viljamsonas) teigė: "Ši ataskaita yra dar vienas priminimas - jei mums jo reikia, - kad reformų procesas įstrigo. Komisijos analizė neturėtų palikti jokių abejonių dėl prastos euro zonos padėties".
Europos reformų centro ekonomikos ekspertas Alasdair Murray (Alasderis Murėjus) sakė: "Komisijos ataskaita rodo, kad nors jau beveik įpusėjome Lisabonos programą, daugelis ES vyriausybių dar abejoja reformų būtinybe". Ekspertas įspėjo, jog "ES lyderiai privalo kovą vyksiantį vadovų susitikimą panaudoti tam tikrų prasmingų reformų įteisinimui, nes kitu atveju gali kilti pavojus, kad ekonominis atotrūkis tarp ES ir JAV dar labiau padidės".
ELTA
