Programoms – 220 mln. eurų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal kompetenciją įgyvendina du ES fondų investicijų veiksmų programos prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ uždavinius, kurių pagrindinės įgyvendinimo kryptys –mažinti sveikatos netolygumus ir užtikrinti sveiką senėjimą. Šioms kryptims įgyvendinti numatoma investuoti atitinkamai 181 mln. ir 39 mln. eurų.
Iškeltas ambicingas tikslas – iki 2023 m. vidutinę sveiko gyvenimo trukmę padidinti dvejais metais. Tai sudarytų galimybių visuomenei ilgiau išlikti sveikai. Žmonės pajustų sveiko gyvenimo privalumus – mažėtų socialinė atskirtis ir sveikatos netolygumai bei tokios neigiamos pasekmės kaip, pavyzdžiui, darbo dienų praradimas dėl ligos, negalia, ankstyvas išėjimas į pensiją.
Naudą pajustų ir valstybė – didėtų darbo našumas, stiprėtų šalies ekonomika, augtų konkurencingumas. Sveikatos sektorius lengviau susidorotų su senėjančios visuomenės keliamais iššūkiais, užtikrintų paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Kad investicijos į sveikatos apsaugą duotų apčiuopiamų rezultatų, kiekvienai ES lėšų investavimo krypčiai nustatytos sritys, ypač laukiančios pokyčių. Sveikatos netolygumų mažinimo srityje: tuberkuliozės, priklausomybės ligų, kraujotakos sistemos ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų prevencija ir kontrolė, traumų ir išorinių mirties priežasčių mažinimas, sveikatos priežiūra neįgaliesiems, vaikų sveikata, onkologinių ligų valdymas. Užtikrinant sveiką senėjimą pagrindinį dėmesį nuspręsta skirti sveikai gyvensenai ir ligų profilaktikai, psichikos sveikatai, sveikatai darbe, slaugai ir geriatrijai, reumatologijai.
Dėmesys prevencijai
Sveikatos netolygumus siekiama mažinti per neinfekcinių ligų, nuo kurių dažnai mirštama anksčiau laiko, prevenciją. Pasirinktos tos Lietuvos savivaldybės, kuriose priešlaikinis (0–64 m. amžiaus) gyventojų mirtingumas nuo neinfekcinių ligų yra daug didesnis. Čia numatoma investuoti į sveikos gyvensenos skatinimą (sveikos mitybos, fizinio aktyvumo didinimą, rizikos veiksnių valdymą ir pan.), skleisti informaciją visuomenei, rengti mokymus.
Svarbus dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai tobulinti, profilaktikos programoms, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimui ir valdymui tobulinti ir kitiems kompleksiniams veiksmams, dėl kurių pacientas gaus kokybišką gydymą bei galimybę puoselėti sveikatą. Tikimasi, kad ne tik sumažės priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų – širdies kraujagyslių ligų, insulto, piktybinių navikų – rodikliai Lietuvoje. Teigiamų pokyčių laukiama ir savižudybių, traumų bei kitų išorinių mirties priežasčių prevencijos srityje.
2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatomos investicijos sveikatai pavojingai ligai – tuberkuliozei suvaldyti. Tuberkuliozė vis dar opi problema Lietuvoje, todėl ES fondų lėšos bus skiriamos šios ligos efektyviam kompleksiniam valdymui. Geresnei sergančiųjų ambulatorinio gydymo kontrolei numatoma steigti vadinamuosius ,,tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso” (angl. directly observed treatment short-course, DOTS) kabinetus kiekvienoje savivaldybėje. Kartu bus investuojama į stacionarinių lovų optimizavimą šalies ligoninėse. Su šia liga kovojantys pacientai bei jų šeimos nariai tikrai neliks pamiršti: jiems organizuojami mokymai, visuomenės švietimas tuberkuliozės profilaktikos srityje. Šią ligą nugalėti padedantys specialistai galės kelti kvalifikaciją. Planuojama peržiūrėti bei atnaujinti šią sritį reguliuojančių teisės aktų bazę.
Prioritetas vaikų sveikatai ir sveikam senėjimui
Vaikų sveikata – prioritetinė mūsų valstybės veiklos sritis, nuo kurios priklauso ateinančių kartų sveikata. Todėl toliau bus tęsiami anksčiau pradėti reikšmingi veiksmai geresnės vaikų sveikatos labui. ES investicijomis planuojama įgyvendinti daug kompleksinių priemonių, kad ši pažeidžiamiausia ir pati savęs negalinti apsaugoti visuomenės grupė – vaikai – augtų sveiki, o susirgę gautų tinkamą kokybišką gydymą, atitinkantį aukščiausius standartus. Investicijomis į vaikų sveikatą siekiama pagerinti vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių sveikatos sutrikimų priežasčių profilaktiką, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę vaikams, vaikų burnos sveikatą bei paslaugas psichikos ligomis sergantiems arba ankstyvosios raidos sutrikimų turintiems vaikams.
Šiuolaikinė visuomenė renkasi sveiką senėjimą. Todėl investicijos į šią sritį ypač aktualios. Sparčiai daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, ateityje nepaliaujamai didės sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į tai, viena svarbiausių sėkmės prielaidų – užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir pritaikyti ją prie garbingo amžiaus žmonių poreikių: užtikrinti tolygų sveikatos apsaugos finansavimą, suderinti ligų prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų plėtrą, taip pat skatinti sveiką gyvenseną.
Taigi, iki 2023 metų laukia reikšmingi darbai. Bet jų rezultatai: geresnė sveikatos apsauga Lietuvoje, pagerėjusi gyventojų – nuo pačių mažiausių iki garbingo amžiaus senjorų –sveikata, pailgėjusi sveiko gyvenimo trukmė, ir būtų tas „lakmuso popierėlis“, kuris parodytų, jog mūsų sveikatos sistema ir visa valstybė eina teisinga kryptimi.
Daugiau informacijos apie ES struktūrinių fondų investicijas 2014–2020 m. rasite adresu http://esparama.sam.lt
