Vienas iš veiksnių, nulemiančių ilgesnį erkių aktyvumo periodą, kuris tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, yra šylantis klimatas. Lietuvoje daugiausia erkių aptinkama rajonuose, kur daugiausia lapuočių miškų – Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Kauno, Jonavos, Ukmergės. Kartais dėl vėlyvą rudenį įsisiurbusių erkių žmonės į gydytojus kreipiasi net žiemos metu. Todėl jau per šių metų pirmą ketvirtį Ukmergės rajone užregistruoti 9 Laimo ligos atvejai.
Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius būna gegužės mėnesį, tačiau jau dabar reikia išlikti budriems.
Erkių galima aptikti nešienautose, apleistose pievose, pamiškėse, parkuose, soduose, kiemuose. Dažniausiai erkės tyko aukų ant vešlios žolės ir neaukštų krūmų.
Jos mėgsta drėgnesnes, prieblandoje esančias vietas. Erkės į medžius nelipa, jos būna ant žolės stiebelių maždaug iki 20 cm aukštyje. Parazitus į namus gali atnešti katės ir šunys.
Nustatyti, kokiose konkrečiai vietose yra didžiausias pavojus užsikrėsti erkiniu encefalitu bei Laimo liga, labai sudėtinga. Daugelis ligonių negali nurodyti tikslios vietos, kur jie lankėsi, kai jiems įsisiurbė erkė. Šių ligų slaptasis periodas trunka gana ilgai: Laimo ligos vidutiniškai – apie tris, erkinio encefalito – dvi savaites.
Beveik neįmanoma nustatyti, kuriose vietovėse per tą laiką žmonės lankėsi. Kai kurie net erkės nepastebi. Tokiu atveju galėjo įsisiurbti ne suaugusi erkė, o erkių jauniklis – nimfa. Ji yra labai maža, todėl gali būti nematoma. Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ir vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus.
Patekusios ant žmogaus kūno erkės ieško tinkamos vietos įsisiurbti, dažniausiai – minkštesnės odos vietos, kurioje yra daug kraujagyslių. Tai pakinkliai, kirkšnys, alkūnių vidinės pusės, pažastys, zona už ausų.
Poilsiaujant gamtoje, būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Svarbiausia – skiepai nuo erkinio encefalito. Geriausia tai padaryti žiemą.
Pasiskiepijus antras skiepas pakartojamas po 1–3 mėnesių. Vakcina nuo encefalito veiksminga išlieka 9–12 mėnesių. Trečią kartą pasiskiepyti reikėtų maždaug po metų. Vakcinaciją dar reikia pakartoti po trejų metų. Po to skiepijamasi kas penkerius metus.
Pasiskiepyti galima ir dabar, nes vasara ir ruduo dar priešakyje – poilsiausime gamtoje, eisime uogauti, grybauti. Tokiu atveju tarpas tarp pirmo ir antro skiepo sutrumpinamas iki 2 savaičių, vėliau skiepijama įprastai.
Laimo liga yra išgydoma antibiotikais, tačiau vakcinos nėra. Todėl, vykstant poilsiauti į gamtą, būtina apsirengti drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, priglundančias prie kūno, nepamiršti galvos apdangalų. Rengtis šviesių spalvų drabužiais, nes ant jų galima lengviau pastebėti erkę. Nepamiršti naudoti atbaidančias priemones: atviras kūno vietas bei drabužius apipurkšti erkes atbaidančiais purškalais.
Svarbu prisiminti, kad repelentų veikimo laikas yra ribotas. Grįžus į namus būtina apsižiūrėti ar neparsinešėte su savimi erkių. Dėvėtus drabužius išpurtyti lauke.
Jei jau pastebėjote įsisiurbusią erkę, būtina kuo greičiau ją ištraukti. Galima pašalinti pirštais ar pincetu, staigiu judesiu ištraukiant. Traukimo metu jokiu būdu nesukite pinceto, nes erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų, todėl, jei ją sukiosite, šie kabliukai liks odoje.
Traukdami erkę stenkitės jos nesutraiškyti, nes ligos sukėlėjai yra erkės virškinimo trakte (Laimo ligos – borelijos) ir seilėse (erkinio encefalito – virusas).
Traukiant įsisiurbusią erkę, nenaudokite jokių tirpalų, nes jie gali priversti erkę aktyviau išskirti seiles, kuriose gali būti ligos sukėlėjų.
Ištraukus erkę būtina stebėti savo savijautą apie mėnesį. Į gydytoją kreiptis būtina, jeigu pajaučiate bendrą silpnumą, vargina galvos, raumenų, kaulų skausmai, pakyla temperatūra. Įkandimo vietoje atsiranda raudonė ir plečiasi. Tai gali būti požymiai, kad įkandęs parazitas pernešė pavojingą ligą – erkinį encefalitą ar Laimo ligą.
Persirgus erkiniu encefalitu įgaunamas imunitetas visam gyvenimui, tačiau geriau nesusirgti pasiskiepijus, negu įgauti imunitetą persirgus. Po Laimo ligos imunitetas nėra patikimas – galima susirgti pakartotinai.
Parengė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rita Bagdanavičiūtė
