Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.
Banko saugumo ekspertai sulaukia vis daugiau prašymų ištirti ginčytinas atsiskaitymų internete operacijas. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, tokių prašymų skaičius kasmet išauga vidutiniškai po 20 proc.
Prašymų ištirti ginčytinus atsiskaitymus internetu itin padaugėja kiekvienų metų sausio ir vasario mėnesiais: tuo metu į banką klientai kreipiasi taip ir nesulaukę prekių po Kalėdinio apsipirkimo ar metų pradžios išpardavimų.
Visgi apsisaugoti nuo sukčių galima imantis tam tikrų prevencijos priemonių. Pirmoji – tai geriau suprasti sukčių veikimo metodus.
Didelės nuolaidos parduotuvėse, kurių... nėra
Į sukčių pinkles internete patekęs žmogus dažniausiai susivilioja preke su didele nuolaida – skubėdami pasinaudoti geru kainos pasiūlymu pirkėjai atidžiai nepatikrina informacijos apie prekybininką ir taip užkimba ant sukčių jauko.
Netikri prekių skelbimai socialiniuose tinkluose ar nuorodos į suklastotas interneto parduotuves su itin pigiomis prekėmis yra kone dažniausiai naudojamas sukčių triukų pinigams išvilioti.
Dažnas pirkėjas nemano, kad sukčių pasiūlymai pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis gali būti jam pametėti iš pirmo žvilgsnio saugioje, nes kasdien naudojamoje ir pažįstamoje erdvėje. Pavyzdžiui, populiariuose bendravimo ir socialinių tinklų platformose, naujienų portaluose.
Kad sukčiai pasitelkia įvairiausių būdų atkreipti pirkėjų dėmesį, parodo ir garsių žmonių identiteto vagystės. Kaip nepatikėsi geru pasiūlymu, jei iš TV ekrano gerai pažįstamas veidas tikina, jog pats naudoja tą produktą ir yra labai juo patenkintas. Tačiau tai elementari apgavystė, kuri, deja, dažnai suveikia.
Kai kortelės ima mokėti pačios
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sukčiai pavagia kortelės duomenis ir juos panaudoja praėjus tam tikram laikui. Tokiu atveju apsipirkus netikroje parduotuvėje prekė pirkėjui nepristatoma ir pinigai nėra nuskaičiuojami, tad pirkėjui įtarimų nekyla.
Tačiau praėjus keliems mėnesiais, o kartais ir po metų, kai pirkėjas seniai pamiršo nesėkmingą bandymą apsipirkti, sukčiai nuskaito tam tikrą sumą nuo kortelės, nes turi išsaugoję jos duomenis. Jei nuskaitoma suma nedidelė, žmogus ją gali pastebėti ne iš karto, o reguliarūs nuskaitymai tęstis dar kurį laiką ir taip didinti patirtų nuostolių sumą.
Verta pastebėti, kad netikras interneto parduotuves įkuriantys sukčiai stengiasi sukurti kuo labiau įprastą parduotuvės išvaizdą, kuri pirkėjams nekeltų įtarimų. Tam jie gali neteisėtai pasitelkti saugumo sertifikatus, kurie interneto naršyklėje rodys saugų interneto ryšį žyminčią spynelę, taip pat naudoti vartotojo sąsajas, kurios primena įprastą atsiskaitymą kortelę ar prisijungimą prie populiarios atsiskaitymo sistemos.
Kaip padidinti saugumą apsiperkant internete
Apsisaugoti nuo sukčių internete pirmiausia padeda paties vartotojo atidumas. Natūralu, kad visada norisi patinkantį daiktą įsigyti su kuo didesne nuolaida. Bet turbūt daugelis suprantame, kad 80 ar 90 proc. siekiančios nuolaidos realybėje neegzistuoja.
Jei interneto parduotuvėje ar skelbime siūloma gerai žinomo gamintojo prekė už itin mažą kainą, tai pirmasis signalas, kuris turėtų sukelti jūsų įtarimą.
Antra, skirtingai negu realybėje, internete apsimesti ar imituoti dalykus yra kur kas paprasčiau. Prekybininkais apsimetantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę gebėjimą tiek apsimesti kitais asmenimis, tiek sukurti įtikinamai atrodančias prekių ar paslaugų svetaines.
Todėl prieš planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus ir joki būdu neskubėkite atsiskaityti. Visų pirma patikrinkite tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas.
Trečias patarimas – savo mokėjimo kortelėje būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų. Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification), taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.
Pabaigai, viena gera žinia perkantiems internetu – nuo šių metų pradžios atsiskaitant kortelėmis internetu pradėtas taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimas. Tai reiškia, kad internete atliekamą operaciją žmogus turi patvirtinti su „Smart-ID“, m. parašu ar kita naudojama autentifikacijos priemone.
Ši visoje ES įsigaliojusi priemonė padidins atsiskaitymų saugumą internete ir gerokai apribos sukčių galimybes neteisėtai pasinaudoti kortelės duomenimis.
Erika Skersytė, „Swedbank“ Saugumo patikros ir atakų imitavimo komandos vadovė
