Pasaulio sveikatos organizacija kartoja, kad pernelyg anksti daryti išvadas, kad naujoji omikron atmaina yra pavojingesnė už dabar dominuojančią delta atmainą.
Pirminiai surinkti duomenys rodo, kad užsikrėtusieji koronaviruso omikron atmaina suserga lengvesne forma, tačiau pabrėžiama, kad ir tai neleidžia teikti apibendrintų duomenų. Tad kas jau žinoma apie plintančią omikron atmainą?
„Būtų logiška, kad nesukeltų sunkesnės klinikinės eigos“
Kaip patvirtino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas, dar negalima daryti skubotų išvadų, kad naująja atmaina išties sergama lengviau.
„Jei neklystu, šiandien išvis yra diagnozuota tik 200 šios atmainos sukeltos infekcijos atvejų. Dauguma jų yra jauniems vyrams ir daugumai sukelia lengvą formą. Tai dabar ir yra tas pirmas etapas – analizuojama ir tiriama, kiek efektyvus yra neutralizuojantis antikūnų poveikis.
Taigi kruopelytė po kruopelytės kuo toliau, tuo daugiau bus šitų tyrimų duomenų ir atsakymų. Kita vertus, realiausias atsakymas bus gautas tada, kai bus analizuojama, o kaip yra realiame pasaulyje – kiek greitai plinta ši atmaina ir kiek efektyviai apsaugo mūsų imuninė sistema žmonių, kurie jau buvo susidūrę su viruso – buvo persirgę ar paskiepyti“, – „Žinių radijo“ eteryje aiškino virusologas.
Anot jo, ko gero, logiška, kad vyksta natūrali viruso evoliucija, virusas stengiasi kuo greičiau plisti, juolab jei žmonės tam sudaro prielaidas.
„Jis mutuoja ar patekęs į imunodeficitinio žmogaus organizmą, ar galbūt peršoko nuo gyvūnų, bet pagal viruso evoliucijos dėsnius, būtų logiška, kad jis nesukeltų sunkesnės klinikinės eigos“, – sakė S. Čaplinskas.
Tam tikra imuninė apsauga liks
Ar efektyviai apsaugos vakcinos? Norint atsakyti į šį klausimą, pasak virusologo, tam dar mažiausiai reikia palaukti savaitę, kad būtų aiškesni duomenys – iš pradžių laboratoriniai, o po to – klinikiniai.
„Pastarųjų reikės palaukti dar šiek tiek ilgiau, kai matysime, kaip realiame pasaulyje plinta atmaina, ypač kai ji pateks į Vakarų šalis, kur jau daug žmonių yra paskiepyti, kur vieni jų turės gretutines ligas, kiti – neturės. Taip kad kiek per didelis pavojaus ažiotažas gali būti ankstyvas.
Stebėti, tirti situaciją – taip, bet, kita vertus, gi prevencijos priemonės bet kuriuo atveju išlieka visos tos pačios – toliau reikia diagnozuoti, naudotis biosaugos priemonėmis“, – pabrėžė ULAC vadovas.
Kita vertus, S. Čaplinsko teigimu, akivaizdu, kad tam tikra kryžminė reakcija ir imuninė apsauga liks.
„Lieka ne vien neutralizuojantys antikūnai, yra dar kitos imuninės sistemos dalys. Taigi tai kaip tik gali būti kaip dar papildoma paskata nedelsti ir vakcinuotis sustiprinamąja doze ar kas dar dvejojo pasiskiepyti pirmąkart“, – ragino virusologas.
Geras laikas trečiam skiepui
Jam antrindamas genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas pritarė, kad dabar tikrai geras laikas pasiskiepyti trečiąja skiepo doze, kam jau atėjo laikas.
„Tikėtis, kad kažkokiu būdu tie skiepai visiškai neapsaugos nuo omikron atmainos, man atrodo, tikrai taip nebus. Jei tas efektyvumas mažėja, taip, žmonės turės didesnę tikimybę ir skiepijantis užsikrėsti, tačiau apsauga nuo hospitalizacijos ir mirties yra dar didesnė“, – pažymėjo jis.
Virusų tyrinėtojas priminė, kad šiuo metu dominuojanti delta atmaina yra maždaug dvejais metais nutolusi nuo atmainos, kuri naudojama skiepuose.
„O skiepų efektyvumas iki šiol, jei kalbame konkrečiai apie iRNR tipo vakcinas – „Pfizer“ ar „Moderna“ –jų efektyvumas vis dar apsaugant nuo užsikrėtimo yra 80 proc. Tai – kosmiškai geri skaičiai, apie tokį gripo skiepų efektyvumą negalėtume net pasvajoti“, – pastebėjo G. Dudas.
PAR atvejai auga beprecedenčiu lygiu
Komentuodamas tai, ką galima šiandien pasakyti apie omikron atmainą, jis pabrėžė, kad daugiausiai galima žiūrėti į Pietų Afrikos Respublikos (PAR) duomenis.
„Taip, tai mažai skiepyta valstybė, tik ketvirtadalis žmonių čia yra pasiskiepiję, bet reikėtų nepamiršti, kad didelė jų visuomenės dalis bus persirgę tiek beta, tiek delta atmainomis, todėl imunizacijos lygis jų populiacijoje bus žymiai didesnis nei vien neskiepytų žmonių.
Todėl bent iš dalies galima įtarti, kad lengvesni simptomai, apie kuriuos girdime, gali būti užsikrėtimai žmonių, kurie jau buvo anksčiau susidūrę su SARS-CoV-2 virusu. Todėl reikėtų palaukti tyrimų, kurie gerai žinos savo imtį, ar žmonės, kurie užsikrėtė omikron atmaina, buvo skiepyti, ar buvo persirgę, ar išvis niekuomet nesusidūrė su virusu. Pagal tai galėsime spręsti, kiek žalos gali pridaryti ši atmaina“, – komentavo epidemiologas.
Jis pridūrė, kad PAR vienos gydytojos pasisakymai galėjo būti tiesa jos turimai imčiai, kas yra keliasdešimt žmonių.
„Bet kitas dalykas, kurį reikėtų atsiminti – PAR užsikrėtimų duomenys. Atvejai ten šiuo metu kyla beprecedenčiu lygiu ir kyla visoje šalyje. Tai būtent tai kaip ir prisideda prie tų įrodymų, kad greičiausiai omikron atmaina yra ganėtinai antigeniškai pažengusi, tai yra ganėtinai nutolusi nuo to, su kuo išmoko kovoti persirgusių ar paskiepytų žmonių imuninės sistemos.
Taip, ši atmaina atrodo prasčiau, nei iki šiol visos buvusios, bet reikia nepamiršti, kad jos daroma žala gali labai priklausyti nuo imunizacijos visuomenėje lygio“, – atkreipė dėmesį G. Dudas.
Daugiau informacijos – per ateinančias savaites
Jis teigė, kad vis daugiau informacijos apie šią atmainą sulauksime per artimiausias savaites.
„Kai kuri informacija mus pasies kiek greičiau – galbūt kažkam jau yra tekę girdėti, kad kai pasaulyje plito alfa arba vadinamoji britiškoji atmaina, tą buvo pastebėti ar bent pagrįstai įtarti sprendžiant pagal PGR testų rezultatus. Kadangi alfa atmaina turėjo vieną pakitimą, kuris sukėlė vieno iš signalų iškritimą PGR teste. Nes jo metu ieškoma 3 genų, kurio sveiko žmogaus organizme neturėtų būti. Turint tą mutaciją, kurią turėjo alfa atmaina, iškrisdavo vienas signalų ir tai leisdavo įtarti, kad tai yra alfa atmaina.
Kai atėjo delta, ji išstūmė absoliučiai viską, kas cirkuliavo žmonėse, todėl vėl atsirado tas trigubas signalas, kadangi omikron atmaina vėl yra įgavusi tą pačią mutaciją [kaip alfa], galime stebėti pakankamai plačiai pagal to geno iškritimą. Taigi pačios atmainos dažnį ir kaip gerai jai sekasi, lyginant su delta, galėsime gana plačiai stebėti. Tai ta informacija per ateinančią savaitę pasirodys preliminarūs rezultatai“, – pasakojo jis.
Tuo metu antikūnų neutralizacijos tyrimai (parodantys, kiek jie efektyvūs būtent prieš omikron atmainą, jei žmogus yra persirgęs yra paskiepytas) greičiausiai užtruks apie 2 savaites.
Tuo metu paklaustas, ar galima būti išskirti kažkokius kitokius omikron atmainos simptomus, G. Dudas teigė, kad tam pasakyti reikėtų daug platesnių tyrimų.
„Lygiai taip pat ir pasirodžius deltai pasigirsdavo, kad neva simptomai kažkaip radikaliai skiriasi. Iš tikro susisteminti tokią informaciją itin sudėtinga, tam reikia sudaryti imtį, kurioje būtų kontroliuojama, ar žmogus prieš tai buvo sirgęs. Tad visi tie simptomų ieškojimai ir sąsajos su konkrečiomis atmainomis, man atrodo, yra gana ambicingi teiginiai, kuriems pagrįsti paprasčiausiai nėra laiko daryti tokius tyrimus“, – svarstė epidemiologas.
