Po pateikimo už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 22 ,18 susilaikė. Toliau projektą nagrinės komitetai, o į Seimo salę jis turėtų grįžti kitą savaitę.
„Pataisų esmė labai paprasta – kad Seimo nariams iš esmės būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visiems piliečiams, kai yra nustatyti tam tikri apribojimai dėl patekimo į uždaras patalpas. Tai galiotų ir patekimui į Seimo rūmus“, – antradienį sakė projekto autorius pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
Pagal jo siūlymą, jeigu šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės arba paskelbus karantiną, Seimo narys gali įeiti į Seimo rūmus Seimo valdybos nustatyta tvarka pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams.
Jeigu tokio dokumento neturintis parlamentaras nedalyvautų Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, būtų laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.
Taip pat pandemijos metu Seimo narys rinkėjus į susitikimus uždarose patalpose galėtų kviesti tik tuo atveju, jeigu turi tokį dokumentą.
„Manau, Seimo nariams neiškiltų kokių nors ypatingų sunkumų įgyvendinti savo konstitucines pareigas pilnavertiškai dalyvauti posėdžiuose, balsuoti, nes net tie, kurie yra dėl kokių nors įsitikinimų atsisakantys skiepytis, turėtų galimybę kaip ir kiti piliečiai, kurie laikosi tokių nuostatų, pasidaryti atitinkamą testą savo lėšomis ir dalyvauti Seimo posėdžiuose“, – antradienį sakė J. Razma.
Anot jo, ši pataisa padėtų išvengti Seimui kritikos, jog paprastiems piliečiams nustatomos vienos taisyklės, o parlamentarams – kitos.
Vyriausybės sprendimu tam tikrų profesijų atstovai, jeigu nėra pasiskiepiję nuo COVID-19, privalo reguliariai testuotis. Nuo gruodžio valstybė atsisakė mokėti už jų testus, tai turi daryti patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jei sutinka. Nesitestuojantys asmenys nušalinami nuo darbo.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas tvirtino, kad J. Razmos siūlymas prieštarauja Konstitucijai.
„Konstitucija labai aiškiai kalba, kad tautos išrinkti Seimo nariai ir jų veikimas negali būti niekaip apribotas. Jeigu bus priimtas toks sprendimas, akivaizdu, kad mūsų galimybė turint tautos žmonių mandatą bus apribota ir Konstitucija bus pažeista“, – sakė jis.
„Kviečiu nepritarti tokiam neteisingam ir išniekinančiam Konstituciją ir mūsų teisinę sistemą sprendimui, nes Seimo nariai, kurie yra visiškai sveiki, kurie yra išrinkti žmonių, negalės atstovauti savo rinkėjams“, – teigė politikas.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius siūlė neapsiriboti tik galimybių pasu, o pasvarstyti atlikti ir kitokius parlamentarų patikrinimus.
„Manau, kad tai įdomus pasiūlymas, kur galima padiskutuoti ir kitus patikrinimo būdus, pavyzdžiui, ar nemanote, kad reikėtų Seimo narius patikrinti, ar nėra apgirtę nuo alkoholio, ar narkotikų ir pan.“, – tvirtino politikas.
Socialdemokratė Vilija Targamadzė teiravosi, kada bus sudaryta galimybė, esant reikalui, daliai Seimo narių posėdžiauti nuotoliniu būdu, kai rengiami ir gyvi posėdžiai.
Laisvės partijos frakcijos narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad minėtu siūlymu iš Seimo narių niekas mandato neatima, o skiepytis nenorintys politikai tiesiog turėtų nuolat testuotis.
„Seimas nėra išskirtinė įstaiga nuo pramogų vietos, prekybos vietos, restorano. Tai taip pat yra patalpos, kur gali sklisti virusas, ir žmonės, kurie galbūt nesisaugo, tą daro sąmoningai ir net tuo didžiuojasi, gali kelti grėsmę kitų žmonių sveikatai. Seimas turi parodyti pavyzdį, kaip laikytis pandemijos valdymo taisyklių, parodyti pavyzdį, jog pasitikime vakcinomis, kurios yra pripažintos, patvirtintos ir yra veiksmingos prieš virusą“, – sakė ji.
Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams, žurnalistams ir kanceliarijos darbuotojams.
Seimo valdyba dar vasarą svarstydama tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ar darbuotojų, aptarė ir galimybę reikalauti jo iš parlamentarų. Vis dėlto tąkart konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka dėl Seimo narių galėtų būti nustatoma tik pakeitus Seimo statutą.
