Europos Sąjungos Žiniasklaidos laisvės aktą Briuselis pasiūlė praėjusiais metais, atsižvelgdamas į padidėjusį spaudimą žurnalistams tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija.
Šiuo teisės aktu siekiama apsaugoti reporterius nuo politinio kišimosi į jų darbą, leisti jiems neatskleisti šaltinių ir užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą visame bloke.
Europarlamentarai balsavimu išreiškė Parlamento poziciją dėl įstatymo projekto prieš derybas su 27 ES valstybėmis narėmis.
Tarp labiausiai ginčytinų klausimų yra išimtys, numatytos šnipinėjimo programinės įrangos naudojimui prieš žurnalistus.
Už žiniasklaidos atstovų teises kovojantys aktyvistai kritikuoja ES valstybes dėl siekio išplėsti spragas, leidžiančias valdžios institucijoms šnipinėti žurnalistus motyvuojant nacionaliniu saugumu.
EP pozicija apriboja šnipinėjimo programų naudojimą kaip kraštutinę priemonę, kai žurnalistai yra susiję su sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip terorizmas ar prekyba žmonėmis, ir nurodo, kad leidimą privalo duoti teisėjas.
Tačiau tai vis dar neatitinka 80 žurnalistų teisių gynimo grupių raginimo balsuoti už visišką draudimą prieš juos naudoti šnipinėjimo programas.
Tačiau Rumunijos europarlamentarė Ramona Strugariu, viena iš įstatymų leidėjų, atsakingų už šį klausimą, tvirtino, kad Parlamento pozicija reiškia, jog vyriausybėms iš esmės uždrausta naudoti šnipinėjimo programas žurnalistų darbui tirti.
Žiniasklaidos priežiūros organizacija „Žurnalistai be sienų“ pagyrė įstatymų leidėjų paaiškinimus ir paragino ES šalis pasekti jų pavyzdžiu.
