Energiniai gėrimai yra viena labiausiai augančių šios rinkos dalių. Praėjusiais metais vien JAV jų parduota už beveik 10 mlrd. JAV dolerių (apie 26,1 mlrd. litų), rašo „The New York Times“. Tačiau kalbos apie energinių gėrimų naudą neturi pakankamo mokslinio pagrindo.
Energinių gėrimų fenomenas prasidėjo Japonijoje, kai buvo bandoma atrasti vaistą nuo visų ligų, mat po II pasaulinio karo buvo jaučiamas didelis medikamentų trūkumas.
Penktajame dešimtmetyje Japonijos farmacijos bendrovė „Taisho Pharmaceuticals“ pradėjo pardavinėti taurino ekstraktą, kurį naudojo Japonijos imperatoriškasis laivynas, kad sumažintų jūreivių nuovargį ir pagerintų jų regėjimą naktį.
Tačiau 1960 metais kompanijos vadovai nusprendė panaudoti tauriną kito produkto gamybai ir taip pradėjo energetinių gėrimų erą. Vaistinėse pardavinėjamas gėrimas sulaukė milžiniškos sėkmės ekonominio pakilimo metais – jį ypač pirko daug dirbantys biurų darbuotojai. Vis dėlto net ir po 50 metų gamybos „Taisho Pharmaceuticals“ vadovai pripažįsta kad nėra atlikę nė vieno klinikinio tyrimo dėl gėrimo ar taurino poveikio.
Energiniai gėrimai savo populiarumu lenkia šaltą arbatą bei gėrimus, skirtus sportuojantiems, todėl šis bumas atskleidžia ne tik besikeičiančius žmonių įpročius, bet ir rodo, kad reklaminės kampanijos, skirtos įtikinti vartotojus, o ypač paauglius, kad energiniai gėrimai gali pagerinti protinę bei fizinę būklę, yra sėkmingos.
O Azijoje energinių gėrimų bumas baigėsi. Per pastaruosius dešimtmečius jų pardavimai mažėjo, todėl gamintojai griebėsi įvairių veiksmų, norėdami atgaivinti prekių ženklą, pavyzdžiui, pristatė energinį gėrimą be kofeino, skirtą vaikams.
Tik kofeinas
Pastaruoju metu energiniai gėrimai susilaukė tikrintojų dėmesio: Maisto ir vaistų tarnyba JAV pranešė, jog kai kurie mirčių ar rimtų sužalojimų atvejai gali būti susiję su dideliais kofeino kiekiais, rastais žmonių organizme. Vis dėlto pokalbiai su mokslininkais ir įvairių atliktų studijų apžvalga rodo, kad energinių gėrimų pramonė yra paremta keliomis sudedamosiomis dalimis, kurios (išskyrus kofeiną) turi nedidelį arba net visai jokio teigiamo poveikio vartotojams.
„Jei išgersite puodelį kavos, organizmo metabolizmą paskatinsite lygiai taip pat kaip ir išgėrę energinio gėrimo“, - sako Minesotos universiteto dėstytojas Robertas W. Pettitt.
Tačiau reklamos žinutė, jog energiniai gėrimai yra pranašesni už kavą, leido jų gamintojams taikyti didesnes kainas. Pavyzdžiui, energinio gėrimo skardinė, kainuoja 2,99 JAV dolerio (apie 7,8 lito), tačiau joje yra toks pat kiekis kofeino, kaip ir budrumą padedančioje išlaikyti „NoDoz“ tabletėje, tačiau ji kainuoja 30 JAV dolerio centų (0,78 lito). Net „Starbucks“ kavos puodelis, palyginti su energiniais gėrimais, yra pigus.
Vis dėlto iki šios dienos atlikta tik keletas energinių gėrimų ar jų sudedamųjų dalių mokslinių tyrimų. Ir visi jie atskleidžia panašias išvadas: energiniuose gėrimuose svarbiausia vaidmenį vaidina kofeinas. Beje, pastarasis vadinamas pasaulyje dažniausiai vartojamu narkotiku. Tyrimai rodo, kad jis stimuliuoja, padidina budrumą, o vartojamas laiku, pagerina ir fizinius duomenis. Energinių gėrimų poveikį vartotojai pajunta greičiau, nes paprastai jie išgeriami greičiau arba yra parduodami koncentruoti.
Ieško argumentų
Gamintojai sako, kad jų sugalvotos gėrimų formulės, o ne atskiros sudedamosios dalys suteikia vartotojams fizinių ir protinių pranašumų. Tačiau jie gali faktus naudoti taip, kaip jiems patogu. Pavyzdžiui, taurinas, kuris gali sukelti priklausomybę, naudojamas beveik visų energinių gėrimų gamyboje. Vienas iš gamintojų „Red Bull“ savo tinklalapyje nurodo, kad yra atlikta daugiau nei 2,5 tūkst. taurino ir jo fiziologinio poveikio tyrimų, kurie atskleidžia jog jis veikia kaip detoksikacinė medžiaga. Šiam teiginiui paremti „Red Bull“ siūlo nuorodą į 2009 metais Europos reguliavimo grupės tyrimą, tačiau vis dėlto nepamini, kad ta pati grupė, laikoma Europos maisto saugumo autoritetu, padarė išvadą jog kalbos apie energinių gėrimų naudą neturi pakankamo mokslinio pagrindo.
Norėdamos pritraukti klientų, kompanijos naudojasi ir kita taktika: į gėrimus deda didelius kiekius gerai žinomų maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui, B grupės vitaminai atlieka keletą funkcijų, tačiau specialistai sako, kad sveiki žmonės jų didesnį nei reikiamą kiekį gauna su maistu, tad papildomos dozės organizmui nepasitarnauja.
Kai kurių gėrimų sudėtyje esantis cukrus gali būti greitas energijos šaltinis, tačiau mokslininkai sako nesuprantantys, kodėl jis dedamas į šiuos gėrimus.
Vis dėlto kai kurie kiti gamintojai finansavo mokslines studijas norėdami argumentais paremti savo reklaminius teiginius. Pavyzdžiui, 2001-aisiais Vakarų Anglijos universiteto psichologas Chrisas Alfordas paskelbė „Red Bull“ lėšomis paremto tyrimo išvadas, jog tyrimų dalyviai, gavę energinių gėrimų greičiau reagavo, buvo budresni ir fiziškai ištvermingesni nei tie, kuriems buvo duodama placebo. Tačiau šis ir panašūs tyrimai tik vardija jau seniai žinomus kofeino pranašumus.
Šalin sultis ir šaltą arbatą
„Ekonomika.lt“ primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė draudimui pardavinėti energinius gėrimus nepilnamečiams. Pagal įstatymo projektą, energiniu gėrimu gali būti vadinamas nealkoholinis gėrimas, kurio sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, gliukuronolaktono, ginkmedžio ekstrakto, taurino, B grupės vitaminų).
Šalies verslininkai prašo stabdyti energinių gėrimų draudimo priėmimą, kol nebus sukonkretinta, anot jų, netiksliai apibrėžta energinio gėrimo sąvoka.
„Ši formuluotė, mūsų įsitikinimu, sukels didelių neigiamų pasekmių, todėl privalo būti taisoma. Visų pirmiausiai, bet koks nealkoholinis gėrimas, turintis bent vieną iš išvardintų medžiagų, patenka į energinio gėrimo kategoriją. Taigi, pagal dabartinę formuluotę, į energinio gėrimo sąvoką patenka sultys (turi B grupės vitaminų), dalis gaiviųjų gazuotų gėrimų (kofeinas), šalta kava (kofeinas), šalta arbata (kofeinas)“, – teigiama kreipimesi Seimui, kurį pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, bendrovė „Eckes–Granini“ ir nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacija.
