Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad energetikos įmonės komisijos išlaikymui skirtų 0,2 procento savo metinių reguliuojamų pajamų. Dėl šių pataisų dar turės balsuoti Seimas. Dalis parlamentarų pasipiktino.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ teigė esąs pašiurpęs. „Vyriausybės siūlymas šilumos tiekėjams finansuoti Kainų komisiją, kuri šiandien nustato šilumos kainas gyventojams, netelpa sveiko proto ribose. Vadovaujantis tokiu principu, G. Kirkilas galėtų pasiūlyti nusikalstamoms gaujoms finansuoti policiją, į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams – Užsienio reikalų ministeriją, o užsienio specialiosioms tarnyboms – Valstybės saugumo departamentą“, - sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas, Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
TT atstovas tikino, jog priešinsis minėtai iniciatyvai Seime. „Mūsų frakcija tikrai bus prieš. Šilumos, vandens ir elektros tiekėjų išlaikoma komisija niekada nebus palanki vartotojams, bet atstovaus savo maitintojų interesams. Nes kaip sakoma, kas moka, tas ir muziką užsako. G. Kirkilo Vyriausybės siūlymas šilumos tiekėjams išlaikyti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEK) – absurdiškiausias šios vasaros politikos topas“, - sakė Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas.
V. Mazuronio teigimu, tokiu sprendimu ir pats G. Kirkilas, ir visa jo vadovaujama Vyriausybė dar kartą Lietuvos žmonėms parodė, kad ji atstovauja ne jų, bet siaurus įvairių verslo grupių interesus ir tokiu savo sprendimu dar kartą sukompromitavo save visuomenės akyse.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Jurgis Razma irgi atmetė Vyriausybės argumentus. „Tiesa, Draudimo komisija, Lietuvos bankas, kai kurios kitos institucijos yra išlaikomos instancijų, kurias turi kontroliuoti. Nesu sužavėtas ir šia praktika. Juk atsiranda bent jau psichologinė priklausomybė, noras negadinti santykių. Juolab kad energetikos sritis yra daug jautresnė“, - aiškino J, Razma.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Seime ir Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė sakė nedramatizuojanti padėties. „Aliuzijos su svetimomis žvalgybomis kelia juoką“, - atsakė ji komentuodama V. Mazuronio pasisakymą. Parlamentarė, kaip ir J. Razma, sakė esanti už didesnį biudžetinį finansavimą, nes tokia situacija būtų aiškesnė bei mažiau erzintų žmones. Socdemė pabrėžė, jog atlyginimai VKEKK tarnautojams esą labai maži. „Sunku čia pasakyti. Dujininkai prafinansuos gerai, bet šilumininkai ir taip su nuostoliu dirbo praėjusiais metais“, - samprotavo atostogaujanti parlamentarė.
Premjeras žada, esą centralizuotai tiekiamos šilumos kainas gyventojams ateityje gali būti leista nustatyti pačioms savivaldybėms. Tam nereiktų net Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) įsikišimo. Kai kurie apžvalgininkai abejoja, ar tai nereikš dar didesnės Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ invazijos į savivaldybių šilumos ūkį.
Tokias Šilumos ūkio įstatymo pataisas pažadėjo inicijuoti premjeras Gediminas Kirkilas. Keisti įstatymą užsimota po to, kai miestų ir rajonų savivaldybės sukilo prieš, jų manymu, neteisingai paskaičiuotas ir dėl to nustatytas per dideles šildymo kainas.
TT atstovaujantis V. Mazuronis kategoriškai atmetė samprotavimus, jog pasinaudojant kova už mažesnę energetikos kainą Vilniuje, jo partija mėgina eliminuoti prancūzų įmonę „Dalkia“ bei išvalyti kelią Rusijos „Gazprom“ priklausančiam tiekėjui. „Praktika rodo, kad savivaldybės pačios gali puikiai valdyti tokias įmones – be „Dalkios“, „Gazprom“ ar dar ko nors“, teigė V. Mazuronis.
Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys ironiškai siūlė Tabako ir Alkoholio platinimo bei reklamos priežiūros institucijas leisti samdyti cigarečių ir degtinės gamintojams. Pasak jo, lyginimas su centrinio banko situacija yra visai nekorektiškas. „VKEKK paskirtis yra ginti vartotojų interesus, o atsakinga už tai yra Vyriausybė. Biudžetui iš to jokio palengvėjimo nebus, tiesiog į energijos kainą bus įskaičiuotas ir šis „išlaikymas“, - tvirtino darbietis.
Lietuva susidurs su dideliais energetiniais iššūkiais, nes stodama į ES yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Naują elektrinę pasistatyti ketinama maždaug per dešimt metų. Ekspertų skaičiavimais, elektra vartotojams, jei nebus sukurta naujų pajėgumų, po Ignalinos AE uždarymo gali pabrangti iki 60 ct už kilovatvalandę. Neoficialūs šaltiniai teigia, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) analizės ne kartą perspėjo Vyriausybę, jog kaina galinti augti ir iki 80 ct už kilovatvalandę.
