Lietuva, Latvija ir Švedija kartu galės įgyvendinti elektros jungties per Baltijos jūrą projektą. Šiai jungčiai Europos Sąjunga skiria 600 milijonų litų. Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.
„Šis sprendimas džiugina ne tik dėl to, kad galėsime sparčiau nutiesti visiems Lietuvos elektros vartotojams svarbią jungtį su Švedija, bet ir dėl to, kad Europos Sąjunga dar kartą parodė solidarumo pavyzdį“- vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas premjeras Andrius Kubilius.
Portalas euobserver.com rašto, kad susitarimą pavyko pasiekti tik sutikus su Vokietijos reikalavimu, kad finansavimas bus skiriamas tik tiems projektams, kurie bus parengti iki 2010 metų pabaigos. Jų neparengus, jie bus laikomi netinkamais ES paramai gauti.
EK siūlė 5 mlrd. paimti iš nepanaudotų 2008 metų ES biudžeto lėšų, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta po Vokietijos ir kitų didžiųjų ES šalių protestų, kadangi pagal ES teisę nepanaudotos Bendrijos lėšos grįžta į šalių - pirmiausia didžiųjų donorių - nacionalinius biudžetus.
Švediška sąlyga
Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.
„Švedai dėl jungties su mumis kalbėsis tik tokiu atveju, jei Baltijos šalyse bus sukurtos vieningos žaidimo taisyklės, aiškiai nusakančios, kaip vyks laisva prekyba elektra“, - „Balsui.lt“ sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Apie šią sąlygą švedai kalba aiškiai ir nedviprasmiškai. Metų pradžioje Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas susitikime su Lietuvos prezidentu akcentavo, jog jo šalis yra suinteresuota nutiesti elektros jungtį į Baltijos šalių rinką, bet ši rinka turinti būti integruota. Netrukus po to Švedijos vicepremjerė, ūkio ir energetikos ministrė Maud Olofsson Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui pareiškė, kad kabelis privalo jungti atvirą ir vieningą Šiaurės šalių elektros rinką „NordPool“ su tokia pačia Baltijos šalių rinka.
Nors Lietuvos elektros rinka buvo formaliai liberalizuota 2007 m., faktiškai nėra sukurta sąlygų vartotojams pasirinkti palankiausias sąlygas siūlantį elektros tiekėją. Be to, vis dar veikiant pigią elektrą gaminančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE), vartotojai nėra suinteresuoti ieškoti kitų elektros gamintojų.
Pasak energetikos ministro, jau kitąmet rinkoje turėtų „judėti“ maždaug pusė šaliai reikalingos elektros energijos kiekio. „Nuo kitų metų sausio, kai IAE bus uždaryta, mes turėsim labai didelę dalį, iki 50 proc., elektros parduodamos laisvai rinkoje. Greičiausiai, savaitės, dienos ir valandos atkarpomis“, - sakė A.Sekmokas.
Jo teigimu, šiuo metu dvi darbo grupės - Europos Komisijos bei Lietuvos specialistų - rengia taisykles, pagal kurias vyks prekyba elektra Baltijos šalyse. Rinkos pertvarkos planą planuojama parengti iki liepos.
Lietuvos ir Latvijos premjerai - už trišalę įmonę
Šį rytą A. Kubilius susitiko su Latvijos Vyriausybės vadovu Valdžiu Dombrovskiu. Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad Latvijos premjeras pritarė A. Kubiliaus siūlymui steigti trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Švedijos bendrą įmonę, kuri įgyvendintų elektros jungties iš Švedijos projektą.
Abiejų šalių Vyriausybių vadovai pakartojo įsipareigojimą kurti bendrą, vieningą ir laisvą Baltijos šalių elektros rinką.
V. Dombrovskis įvertino Lietuvos iniciatyvą į bendrą forumą pakviesti trijų Baltijos valstybių premjerus, energetikos ministrus ir regiono energetikos įmonių atstovus.
Kabelio trajektorija - neaiški
Ministras pirmininkas teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvai, Latvija ir Švedijai pavyks sutarti dėl elektros tilto per Baltijos jūrą vietos.
„Neformaliuose pokalbiuose išgirdau, kad krizės problemas dabar patiria visa Europa. Ne tik Lietuva neturi stebuklingų priemonių sunkmečiui įveikti. Europos Sąjunga, kartu su visu pasauliu išgyvena sudėtingą laikotarpį. Vilties teikia tai, kad solidarumo vertybė šios krizės metu yra visuotinai pripažįstama“- sakė A. Kubilius.
Klausimas, į kurią šalį - Lietuvą ar Latviją - turėtų būtų nutiestas elektros kabelis, dar lieka atviras. Tačiau, pasak premjero, šį sprendimą būtina priimti iki vasaros, kuomet vyktų jūros dugno tyrimo darbai.
„Tam reikia sutarimo dėl to, maždaug kokia turėtų būti to kabelio trajektorija“, - vakar spaudos brifinge sakė A. Kubilius.
Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švediją „Swedlink“ projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, Švedijos „Svenska Kraftnat“, taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.
350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
