Be politinio pritarimo Vyriausybės perkama elektroninio balsavimo įranga bus reikalinga ateityje, tvirtina premjeras Gediminas Kirkilas.
"Vis tiek mes turime eiti į priekį. Jei nebus Seimo rinkimuose, kitais metais vyks Europos Parlamento ir prezidento rinkimai, vis tiek anksčiau ar vėliau mums reikės šią sistemą įsidiegti. Mes tą ir darome", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Jis pridūrė, kad balsavimas internetu "yra ateities reikalas", todėl "mes negalime stovėti vietoje ir šią sistemą reikia išbandyti".
Pirmadienį konservatorius Jurgis Razma sukritikavo Vyriausybės planus už beveik vieną milijoną litų pirkti elektroniniam balsavimui reikalingą įrangą, nors Seimas dar nėra įteisinęs tokio balsavimo.
Informacinės plėtros komitetas (IVPK) prie Vyriausybės liepos pradžioje yra numatęs atplėšti vokus, kuriuose pagal viešai paskelbtą konkursą teikiami pasiūlymai sukurti ir diegti balsavimo internetu informacinę sistemą bei parengti saugos politiką įgyvendinančius dokumentus.
Iš pradžių numatyta įsigyti bandomąją versiją, kurią vėliau turi būti įmanoma išplėsti ir elektroniniam balsavimui per tikruosius rinkimus.
Pasak IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Ryčio Kalinausko, pastarajam pirmajam pirkimui Vyriausybė yra numačiusi skirti 900 tūkst. litų.
Seimas dar žiemą nepritarė elektroninį balsavimą įteisinti turėjusioms įstatymų pataisoms. Parlamentarai tuomet atmesto projekto net negrąžino tobulinti.
Seimo, Europos Parlamento, prezidento bei savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, kuriomis buvo norima įteisinti galimybę balsuoti internetu, buvo pateikę liberalai.
2006 metų pabaigoje parlamentarai pritarė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narių paruoštai balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijai.
Pirmąja valstybe pasaulyje, kurios parlamentas buvo renkamas ir balsuojant internetu, pernai kovo pradžioje tapo Estija. Pranešama, kad internetu balsavo apie 3,5 proc. visų dalyvavusiųjų Estijos parlamento rinkimuose.
