Valstybės kontrolės 3-iajo Audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Julius Lukošius, pristatydamas atliktus auditus tikino, kad valstybės įtaka jos valdomoms įmonėms yra fragmentiška.
„Negalima objektyviai nustatyti, kada valstybės dalyviams teikiant viešas paslaugas, daryti tai yra tikslinga. Dalies įmonių veikla nėra susijusi su valstybės tikslais, kartais viešųjų paslaugų neteikia“, - Seimo Audito komiteto nariams pasakojo J.Lukošius.
Audito metu buvo analizuota daugiau, nei 1000 juridinių asmenų.
Vos kelios neša pelną
Valstybės valdomos įmonės sudaro 3 procentus Bendrojo vidaus produkto ir įdarbina apie 41 tūkstantį darbuotojų. Visgi, rodikliais pasidžiaugti negalima, iš esmės pelną moka tik 2 valstybės valdomos įmonės.
Lietuvos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento Vyriausiasis valstybinis auditorius Laurynas Bilkis tikina situacija yra netvarkinga.
„Teisės aktai, kurie apibrėžia Valstybės valdomų įmonių politiką dažnai nesiderina tarpusavyje - nuostatos viena kitai prieštarauja, daug painiavos, niekas nežino, kaip naudotis, traktuoja savaip. Taip pat tiesiogiai daroma įtaka sprendimams. Visi suprantame, kad maksimaliai reikėtų valdymą atskirti nuo politikos. Valstybės valdomos įmonės turi būti valdomos lygiai taip pat kaip privačiame sektoriuje. Siūlome, kad nuo 2018 metų privačius interesus turi deklaruoti visi valdybų nariai“, - pasakoja L.Bilkis.
Atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad kartais valstybė konkuruoja pati su savimi.
„Nėra vienetiniai atvejai, kai valstybės valdomos įmonės konkuruoja tarpusavyje. Tai jeigu jau taip yra, tai veiklą reikia apjungti. Gi reikalaujama yra pelningos veiklos. Bet ir vienas euro centras pliuso jau yra pelninga veikla“, - tikina auditorius.
Ūkio ministerija žada pokyčius
L.Bilkis taip pat tikina, kad mato Ūkio ministerijos siekį tobulinti tvarkas. „Visgi, mes įžvelgiame, kad turėtų būtų konkretus ekspertinis vertinimas. Matome Vyriausybės atliekamus darbus, bet pažadame, kad atliksime stebėseną, kaip darbai atliekami, remiantis rekomendacijomis“, - tvirtina auditorius L.Bilkis.
Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė tikina, kad ministerija, reaguodama į EBPO (Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) rekomendacijas skaidrinti valstybės valdomų įmonių veiklą. „EBPO mato pažangą, bet akivaizdu, kad tikrai dar yra ką nuveikti. Ūkio ministerijoje buvo suformuotos jau dvi darbo grupės, kurios nustatė, kad įvertinus įmonių tikslingumą, iš 79 turėtų likti dvi. Visos kitos turėtų gauti akcinių bendrovių ar viešųjų įstaigų statusus“,- tikina M.Kaupelienė.
Ūkio ministerija atskleidė, kad situaciją pradėti keisti žadama rudenį. Komiteto pirmininkė Ingridą Šimonytė tikino, kad visgi, nežino, kas išeis iš Ūkio ministerijos planų. Tačiau džiaugėsi, kad Ūkio ministerijos tonas pasiūlymas yra griežtas, bet teisingas.
Kam iš viso reikalingos valstybės valdomos įmonės?
Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas reaguodamas į Ūkio ministerijos siūlymą palikti tik 2 valstybės valdomas įmones, tikina, kad gal tokio statuso iš viso suteikti nebereikia.
„Iš 79 palikti tik 2 valstybės valdomas įmones? Tai gal visai nereikia tokio statuso? Juk nesiskiria nuo viešųjų įstaigų, jie yra viešojo intereso tenkintojai. VRM norėtų išgryninti šį statusą. Nes kai pradedame kalbėti apie viešuosius pinigus, tai dažnai tokios įmonės elgiasi su jomis, lyg tai būtų asmeninės. Bet jei jos būtų asmeninės, turbūt tokių sprendimų nepriimtų“, - pasakoja D.Urbonas.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė tikina, kad neįžvelgė esminių problemos sprendimo būdų.
„Trūksta sisteminio problemos sprendimo požiūrio. Ūkio ministerija tikrai gražiai pasakoja kaip ambicingai spręs šiuo metu esančias problemas. Bet tai yra darbas su simptomais, bet ne esminės problemos sprendimas. Reikia tiksliai žiūrėti, ar jos yra efektyviai valdomos“, - kritikos pažėrė J.Šovienė.
