Valstybės kontrolės ataskaita „Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijoje“ parodė, kad nors buvo tirtos tik kelios institucijos, tai yra bendra problema visam viešajam sektoriui.
Valstybė nežino, kiek tarnautojų turi
Valstybės kontrolės 1 -ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas sako, kad tyrimo metu buvo nagrinėjamos trys sritys.
„Savo audito metu analizavome tris ministerijas: sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio. Taip pat ir joms pavaldžių institucijų darbą. Ši problematika yra bendra viešajam sektoriui – nėra prasmes analizuoti atskirai, viskas yra suvelta ir sumaišyta. Ir kai palyginome 3 nemenkas ministerijas, pamatėme, kad problemos yra bendros ir visoje valstybėje reikia pertvarkos. Matome ydingą žmogiškųjų ištekli valdymą“, - bendrame Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų posėdyje sakė L. Čiakas.
Valstybinio audito atstovas įvardina ir tris esmines problemas, kurios ir kelia daugiausiai rūpesčių. „Visų pirma, valstybė nežino, kiek žmonių turi. Nėra sistemiškai vertinamos jų funkcijos, kurių metu būtų matyti, kokių ir kiek žmonių iš tikrųjų reikia toms funkcijos vykdyti. Nėra patvirtinti pareigybių skaičiaus nustatymai, kriterijai ir tvarka. Ir tada jau ir darbo užmokesčio fondo planavimo sistema tampa tiesiog nepagrįsta. O iš viso ministerijoms ir joms pavaldžių įstaigų darbo užmokesčiui yra išleidžiama apie 1 milijardą eurų per metus“, - sako L. Čiakas.
„Antras dalykas – ydinga skirstymo į darbo vietas praktika. Pagrindinę veiklą vykdo tie, kuriems taikomi mažesni reikalavimai, nei valstybės tarnautojams. Čia susimaišo bendrosios funkcijos ir specialiosios. Asmenys, turintys mažesnes atsakomybes ir reikalavimus, jie vykdo viešojo administravimo funkciją, o tie, kuriems moka daugiau, vykdo tas paprastąsias funkcijas, pagalbines“, - tikina Valstybės kontrolės atstovas.
Anot Laimono Čiako, ministerijose nesilaikoma ir institucijos struktūros reikalavimų, kuris apibrėžia, kiek daugiausiai ir mažiausiai viršininkas gali turėti. „Sistemą reikia iš esmės tobulinti ir pertvarkyti, kad ji pagaliau panaikintų galimybes skirtingai interpretuoti teisės aktus. Nėra vienos institucijos, kuri matytų viešąjį sektorių. Darbo sutartimis darbuotojams, yra apeinami keliami reikalavimai. Sistema yra supinta ir suvelta, reikalingi esminiai pokyčiai ir pakeitimai“, - sako L. Čiakas.
Konkretūs veiksmai – metų pabaigoje
Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, komiteto posėdyje teigė, kad šiuo metu už visą sistemos išpainiojimą yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė. „Atrodo, kad ir koks klausimas yra iškeliamas, ten ir problemų randame, kur tik viešajame sektoriuje pirštu bedame. Mes neturime viešųjų išlaidų apskaitos, nežinome, kiek išleidžiama informacinėms technologijoms, kiek tarnautojų turime ir ką jie atlieka. Mes jau kurį laiką ministerijoje diskutuojame ir žiūrime į valstybės tarnybos ateitį. Mums reikia išsigryninti, kas yra viešasis administravimas“, - problemą pabrėžia Vidaus reikalų viceministras.
„Darbai yra daromi, mes užsibrėžėme, kad bus nurodyta, kaip nustatomos pareigos. Tai turėtų būti padaryta dar šių metų pabaigoje“, - sako viceministras D. Urbonas.
Viršininkizmo problema
Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė, visgi, tikina, kad darbuotojų kompetencija yra įvertinama tik padarius jį viršininku. O tai sistema yra itin žalinga.
„Esu nemažai įstaigai vadovausi ir žinau iš kur kyla viršininkizmo liga. Darbo užmokesčio sistema yra tokia, kad žmogus turi tapti viršininku, kad būtų įvertinta jo kompetencija. O jei neįvertinta, tai tiesiog valstybės tarnyba tokį žmogų tiesiog praranda. Yra žmonių, kurie viršininkais būti nenori niekada gyvenime, tačiau jei yra priversti tapti kokio nors poskyrio vadovais, kad institucijoje būtų įvertinta jo kompetencija. Ir viršininkai ir toliau dauginsis, kad būtų įvertintas gerai dirbantis žmogus“, - sako I. Šimonytė.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis sako, kad Vyriausybės kanceliarija imasi lyderystės, sprendžiant šią problemą. „Ne tik vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už viešojo administravimo sritį. Kanceliarija imasi lyderystės taip pat. Ta lyderystė pasireiškia ir mūsų, pačios kanceliarijos vykdoma reforma. Daug diskutuojame, detaliai norime išsigryninti funkcijas ir identifikuoti neracionalius dubliavimus“, - sako A. Mačiulis. Jis tikisi, kad Vyriausybės programos plane minėtos reformos bus įgyvendintos kitų metų pradžioje.
Sprendimas yra?
Vilniaus universiteto TSPMI profesorius Vitalis Nakrošis sako, kad yra įmanoma išnarplioti šį painų voratinklį.
„Esminė problema, kodėl yra demontuojama Lietuvos valstybės tarnyba ir kodėl vis daugiau išimčių atsiranda, yra nepatrauklios darbo sąlygos ir vadybinio lankstumo stoka. Todėl vis dažniau yra apeinamas valstybės tarnybos statusas, steigiant darbuotojų pareigybės ministerijose ir jų įstaigose, ar net steigiant viešąsias įstaigas. Ir tokių viešųjų įstaigų turime labai daug pavyzdžių: „Investuok Lietuva“, „Būsto renovacijos agentūra“, „MOSTA“, „Go Vilnius“. Tokių pavyzdžių vis daugėja, kurie rodo, kad valstybės tarnybos reglamentavimas yra tiesiog apeinamas. Tikiu, kad išeitis yra ne griežtesnis reglamentavimas. Seimas turėtų supaprastinti valstybės tarnybos reglamentavimą ir perduoti žmogiškųjų išteklių valdymo politikos formavimą į Vyriausybės rankas. Ir tokiu atveju, Vyriausybė turėtų geresnes sąlygas diegti palankesnes darbo sąlygas“, - sako politologas.
