Naujienų portalas tv3.lt primena, kad balandžio 17 d. apie 7 val. 19 min. Vilniaus r., Maišiagaloje, automobilis „Audi A4“ vairuojamas vyro, gimusio 1998 m., nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz UnimogU5000“, kurį vairavo vyras, gimęs 1988 m.
Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Audi A4“ vairuotojas ir kartu važiavę keturi žmonės. Tarp žuvusiųjų – 1980 m. gimusi moteris, 2005 m. gimęs nepilnametis, 2015 m. gimęs berniukas ir 2016 m. gimusi mergaitė. Mergaitė praėjus vos kelioms valandoms nuo avarijos mirė ligoninėje. Sužeistas krovininio automobilio vairuotojas, suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, jis gydomas ambulatoriškai.
Transporto kompensacijų agentūros duomenimis, Lietuva padarė didžiulę pažangą gerindama kelių eismo saugumą. Tačiau nors Lietuvos keliuose žūsta vis mažiau žmonių, situacija dėl greičio viršijimo nėra tokia džiuginanti. 2022 metais beveik 50 proc. tragiškai pasibaigusių avarijų kilo dėl greičio viršijimo.
Vis dėlto mūsų šalis toli graži nėra saugiausia vairuotojams, keleiviams ir pėstiesiems. Tai patvirtina tiek augantis bendras eismo įvykių skaičius, tiek ir nukentėjusių juose skaičius.
Kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje fiksuota per 482 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų – 11,6 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Didžiausią dalį visų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sudaro leistino greičio viršijimas, kuris yra ir viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių.
R. Rutkauskas: kitose šalyse – didžiulės baudos ar kalėjimas
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius R. Rutkauskas sako, kad bausmių už greičio viršijimą didinimas nėra vienintelis sprendimas. Anot jo, daugelis šalių, kaip Norvegija, Šveicarija ar Naujoji Zelandija, skiria nemenkas baudas ar net atima laisvę. Tačiau instruktorius mano, kad reiktų ugdyti vairuotojų atsakomybę ir sąmoningumą.
„Daug kur taip yra, Naujojoje Zelandijoje net už kelis kilometrus per valandą yra baudžiama pakankamai skaudžiai. Pas mus, galbūt tos baudos ir padėtų, bet klausimas šitoje vietoje, galbūt ne baudžiamumas yra didesnė priežastis, negu tos baudos, ta kontrolė pati.
Daugelis žmonių yra pasipiktinę tiek trikojais, tiek policijos darbu, bet iš tikrųjų čia yra pačių žmonių sąmoningumo klausimas, nes ta rizika, greičio didinimas atrodo, kaip ir neskausmingas dalykas iki tol, kol nepatenki į tokias situacijas, kur negali kontroliuoti savo automobilio. Aš manau, kad didesnė problema yra atsakomybės trūkumas pačių žmonių“, – pasakojo jis.
Vairuotojus sutramdo tik yra greičio matavimo įranga
Instruktorius teigia, kad šiuo metu vairuotojai baiminasi trikojų ir visos kitos greičio matavimo įrangos. Tačiau Lietuvoje vairuotojai mano, kad viršyti 10 km/val greitį yra normalu.
„Tos kontrolės trūkumas yra, nes pakankamai efektyviai veikia, tos vietos, kur yra greičio matavimo įranga. Jaučiasi, kad vairuotojų atsakingumas ir dėmesys yra daug efektyviau išnaudojamas ir kad tose vietose greičio viršijimo ne tiek yra daug. Statika rodo, kad tose vietose greitis yra mažesnis, negu maksimalus leistinas, nes žmonės stengiasi neviršyti greičio.
Kitas dalykas, manau, kad didžiausia problema yra tai, jog žmonės viršija greitį, o už tai nėra didelės baudos ir tai tampa tokia taisykle, kad 10 km/val viršyti yra normaliu“, – sako R. Rutkauskas.
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos instruktorius tikina, kad ateities planuose yra numatyta miestuose ir regionuose pastatyti dar daugiau vidutinės greičio kontrolės ir trikojų, kad būtų galima efektyviau kontroliuoti ir bausti greitį viršijančius asmenis.
„Galbūt baudų didinimas, ne tiek daug priverstų nesijausti nebaudžiamiems, kiek didesnė kontrolė, kad paskutiniu metu pakankamai plačiai vyksta ta vidutinė greičio kontrolė. Jei pasižiūrėsime, tai labai sparčiai jų daugėja ir pagal planus dar daugiau tų vidutinio greičio matavimo prietaisų planuojama įrengti pavojingose vietose. Manau, kad tai duos kažkokį efektą“, – pasakojo jis.
Primename, kad šiuo metu didžiausia bauda už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h yra iki 550 eurų (neturint teisės vairuoti – iki 750 eurų). Padarius tokį nusižengimą teisė vairuoti privalomai atimama nuo mėnesio iki pusantrų metų.
Administracinių nusižengimų registro (ANR) duomenimis, per 2021 m. pirmą pusmetį paskirta 581 tūkst. įvairių administracinių baudų, o per 2022 m. pirmą pusmetį – 578 tūkst. baudų.
Iš viso per 2021 m. 586,5 tūkst. gyventojų paskirta įvairių administracinių baudų, kurių suma yra 59,8 mln. eurų (atkreipiame dėmesį, kad šiai sumai baudų mokėjimų terminas gali būti dar nesuėjęs), iš jų 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis sumokėta – 38,1 mln. eurų.
Per 2022 m. 400,1 tūkst. gyventojų paskirta baudų už 28,9 mln. eurų (atkreipiame dėmesį, kad šiai sumai baudų mokėjimų terminas gali būti dar nesuėjęs), iš kurių 15,5 mln. eurų sumokėta.
