Apie tai, kaip kovoti su šia liga, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Nacionaliniame vėžio instituto vadovas Valdas Pečeliūnas ir onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.
Sirgs kas antras
Ką rodo naujausios britų mokslininkų įžvalgos, atliekami tyrimai?
V. Pečeliūnas: Vienas tyrimas, apie kurį labai plačiai diskutuojama, parodė, kad rizika susirgti vėžiu žmonėms, gimusiems vėliau negu 1960-ais metais, yra apie 50 proc. Britų mokslininkai stebėjo žmones ir nustatė, kad tokio amžiaus vyrų rizika susirgti yra truputį daugiau nei 50 proc., moterų truputį mažiau.
Deja, manau, ta tendencija yra gana universali ir Lietuvoje situacija turėtų būti panaši. Tai susiję su tuo, kad žmonės vis ilgiau gyvena, o antra dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis – vėžys. Tokia jau yra ta rizika, kas antras susirgsim.
Iš kitos pusės, galbūt ateityje dažniau diagnozuosime ankstyvoje stadijoje ir greičiau galėsime pasveikti?
V. Pečeliūnas: Vėžio diagnozė jokiu būdu nėra lemtis. Šiais laikais vėžys labai dažnai yra išgydomas, o kai kuriais atvejais, labai ilgai kontroliuojamas. Savo pacientams sakome, kad vėžį galime jiems kontroliuoti visą gyvenimą.
Galima kontroliuoti
Mariau, ar jūs galvojate, kad vėžys gali tapti ūmine liga?
M. Strioga: Mūsų tikslas, kurį galime pasiekti su dabartiniu gydymu, yra, kad ji taptų lėtine liga su galimais paūmėjimais. Taip kaip epilepsija sergantys žmonės nuolat vartoja vaistus, bet, nepaisant to, ta liga paūmėja. <...>
Po truputį vėžio gydymas leidžia jį paversti kontroliuojama lėtine liga su pakankamai gera gyvenimo kokybe, nes vėžio gydymo metodai modernėja, jų efektyvumas didėja, o šalutinių poveikių išraiška mažėja.
Gal galėtumėte apibrėžti, kas yra vėžys ir kaip jis vystosi?
M. Strioga: Jis atsiranda dėl ląstelėse susikaupusio tam tikro mutacijų rinkinio. Su amžiumi visų mūsų ląstelėse kaupiasi mutacijos, bet ne kiekviena mutacija reiškia, kad ląstelė taps vėžine. Jeigu susidaro tam tikras mutacijų rinkinys, ląstelė gali suvėžėti ir mes turime vėžinę ląstelę, bet tai dar ne vėžys.
Tokių ląstelių su amžiumi kiekvieno mūsų organizme daugėja. Tam, kad navikinės ląstelės taptų kliniškai aptinkama liga, vėžiu, jos turi peržengti imuninės sistemos barjerą. <...>
Vėžys – gudrus
M. Strioga: Vėžys yra kilęs iš savų ląstelių, imuninė sistema yra išmokyta savų ląstelių neatpažinti, tai jame turi atsirasti pakankamai pokyčių, kad imuninė sistema juos atpažintų. Maža to, vėžio ląstelės naudoja įvairius mechanizmus, kad išvengtų imuninės sistemos poveikio, o kartais net pajungti ją savo naudai.
Kartais imuninė sistema prisideda prie vėžio plitimo žmogaus organizme. Dažniausiai, bendrojoje populiacijoje žmonių, kurie turi normaliai funkcionuojančią imuninę sistemą, tai yra ne imuninės sistemos trūkumas, o vėžio gudrumas ir pranašumas prieš ją. O pranašumas yra dėl to, kad tai yra genetiškai nestabilus audinys, kuriame nekontroliuojamai kaupiasi mutacijos.
Kaip galėtume užkirsti kelią vėžiui patys, kad nereikėtų brangių vaistų, brangių procedūrų?
M. Strioga: Vienas iš pagrindinių dalykų – profilaktinės programos. Visi, kurie gali dalyvauti programose ir jaučiasi visiškai sveiki, turėtų jose dalyvauti. Gali būti, kad daktarai ras siurprizą – ankstyvos stadijos naviką, kuris yra lengvai išgydomas ir tuo viskas baigsis. <...>
Didžiausia rizika – rūkoriams
M. Strioga: Tam, kad sumažėtų rizika sirgti vėžiu, reikia laikytis sveikos gyvensenos principų: subalansuotos mitybos, vartoti ir augalinės, ir gyvulinės kilmės maistą. Antras labai svarbus dalykas – žalingų įpročių vengimas, ypač rūkymo. Žmonės dažnai galvoja, kad tabako rūkymas daugiausiai susijęs su plaučių, gerklų, lūpų vėžių, rūkymas didina praktiškai visų vėžių atsiradimo riziką.
Žmonės ateina su šlapimo pūslės vėžiu ir stebisi, kad tai yra vienas iš rizikos veiksnių. Į kraują iš tabako patenka keli šimtai medžiagų, nemaža dalis jų – kancerogeninės. Trečias dalykas – pakankamas fizinis aktyvumas, ypač su amžiumi. Intensyvesnis fizinis aktyvumas, iki pusvalandžio–valandos per dieną, padeda imuninei sistemai apsivalyti. Imuninės sistemos funkcionavimui labai svarbus ir miego ritmas.
Valdai, ar dar nepaminėjome kažkokių prevencinių priemonių, kurios padėtų išvengti užkirsti kelią vėžiui?
V. Pečeliūnas: Dėl mitybos aš vis dėlto akcentuočiau perdirbtą maistą, jis yra intensyviai tiriamas, nustatyta, kad turi daugybę žalingų poveikių ir panašu, kad jis yra susijęs su vėžio rizikos didėjimu.
Visą pokalbį rasite straipsnio viršuje.
Nerimą keliančioje ataskaitoje teigiama, kad po COVID skiepo miokardito rizika yra 133 kartus didesnė." Bakst ir tu gali kaupti pinigus savo laidotuvėms... Sėkmės visiems prie Šv. Petro vartų... Eilė bus didelė pasiimkite traškučių...