Šią savaitę naftos kaina („Brent“ rūšies) tarptautinėse rinkose krito iki neregėtų žemumų – 31,48 JAV dolerių už barelį. Kai kurie finansų analitikai pastebi, jog tai yra mažiausia naftos kaina nuo 2009 m. Tąkart naftos kaina buvo nukritusi iki 39 JAV dolerių už barelį.
Didžiosios Britanijos banko „Standard Chartered“ analitikai perspėja, kad naftos kaina gali mažėti toliau ir nukristi net iki 10 JAV dolerių už barelį ribą.
Recesija neišvengiama
Portalo tv3.lt kalbintas SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo perspėtas, kad naftos kaina gali kristi toliau, tačiau į tai šalies vadovas nereagavo. Taigi, šiuo metu, pasak ekonomisto, bet koks naftos kainos kritimas reikš Rusijos ekonominę recesiją.
„Aš manau, kad šiuo metu jau bet koks naftos kainos kritimas dar labiau turėtų tiesiog katastrofiškus padarinius, kadangi ji labai nutolsta nuo tol lygio, kurį prognozavo pati Rusija dar prieš 2-3 mėnesius, sudarydama savo 2016 metų biudžetą. Ten buvo pagrįsta šiek tiek daugiau negu 50 JAV dolerių už barelį kaina.
Manau, kad tai reiškia tik vieną – Rusijos recesija šiais metais yra neišvengiama. Kyla klausimas, ar ji nebus gilesnė negu, kad buvo prognozuota anksčiau, nes anksčiau buvo prognozuota, remiantis kitomis kainomis ir buvo manoma, kad Rusijos ekonomika smuks 1-2 procentais. Dabar jau laikyčiau tai optimistine prognoze, nes Rusijos ekonomikos gerbūvis, rublio kursas tiesiogiai priklauso nuo naftos kainų“, – aiškino G. Nausėda.
Finansų analitikas mano, kad Rusija išsigelbėti galėtų, pasiskolindama pinigų iš tarptautinių rinkų, tačiau tokia galimybė iš jos yra atimta, pritaikius sankcijas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. G. Nausėda priminė, kad Rusija save įsivarė į kampą ir dėl netinkamos importo politikos, kai valdžia nutarė uždrausti įsivežti dalį prekių iš Vakarų.
Lygina su Sovietų Sąjungos griūties priešaušriu
SEB banko vyriausiasis ekonomistas pažymėjo, kad dabartinė Rusijos situacija tampa panaši į Sovietų Sąjungos situaciją šalies griūtys išvakarėse.
„Kainos tikrai krito kelis kartus. Prisiminkime, kad, rodos, ne taip seniai naftos kaina siekė 100 dolerių, o dabar turime vos 30 dolerių. Be abejo, Sovietų Sąjungos padėtis buvo šiek tiek kitokia, nes tai buvo totalitarinė, per prievartą sujungtų respublikų valstybė, todėl prasidėjo ne tik ekonominis, bet ir politinis Sovietų Sąjungos byrėjimas.
Galimas dalykas, kad tai gali atsitikti Rusijoje, tik mažesniu mastu: gali pradėti veikti išcentrinės jėgos, nes, kai tik kokia valstybė patiria ekonominių problemų, kaip taisyklė, atsiranda motyvas gelbėtis regionams kiekvienam atskirai ir, jei regionai stiprūs, jie stengiasi nustoti teikti pagalbą federaliniams biudžetams, stengiasi pasilikti daugiau lėšų sau, taigi to solidarumo visuomenėje kuo toliau, tuo labiau mažėja. Tikrai toks scenarijus kažkokių panašumų turi su 9 dešimtmečio viduriu, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga“, – dėstė G. Nausėda.
Kaip Rusija galėtų išsigelbėti iš dabartinės situacijos? Kaip Rusija galėtų reanimuoti galimybę gauti tarptautinę finansinę pagalbą?
„Tai galima pasiekti tik per vieną langelį, tai yra normalizuojant savo santykius su tarptautine bendrija, atsisakant agresyvių tikslų Ukrainoje, normalizuojant Rusijos ir Ukrainos konfliktą.
Ar tam yra pasirengusi dabartinė Rusijos Vyriausybė? Manau, kad kol kas tikrai ne. Tada lieka kitas, labai pavojingas kelias, tai yra dar labiau žvanginti ginklais ir kuo ekonomikai sekasi prasčiau, tuo labiau stengtis nukreipti vietos gyventojų nepasitenkinimą, agresyviai žvanginant į visas puses ginklais. Deja, tokios tikimybės neatmesčiau. Prognozuojant tai, kad Rusijos ekonomikos padėtis tik blogės, labai neramu darosi dėl to, kaip atrodys Rusijos politika ir kaimynų, ir likusio pasaulio atžvilgiu per artimiausius dvejus metus“, – svarstė G. Nausėda.
Perversmas galėtų būti, bet ne dėl visuomenės pasipriešinimo
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Laurynas Kasčiūnas portalui tv3.lt pasakojo, kad Rusiją užgulus finansinei krizei jos vadovybės, su prezidentu V. Putinu priešakyje, pamatai galėtų sudrebėti ne dėl visuomenės pasipriešinimo ar pilietinių protestų prieš valdžios veiksmus.
„Naftos kainų kritimas Rusijai labai kerta. Kerta dėl to, kad sunku palaikyti socialinį kontraktą su visuomene? Ne. Kadangi Rusijos visuomenė yra labai imli propagandai, tai manau, kad V. Putinui yra svarbesnė galios pusiausvyra tarp politinio elito vidinių grupių.
Esmė yra tai, kad V. Putinas, kaip moderatorius tarp skirtingų elito grupių, nebeturi galimybių arba mažėja jo galimybės paskirstyti vadinamąsias rentas, tai yra sektorių, tarp jų – ir naftos sektoriaus, skirstymas elito grupėms. Kai siaurėja V. Putino galimybės tą pyragą dalinti ir palaikyti to pyrago stabilumą, tada gali atsirasti tam tikrų vidinių įtampų, kurios gali išvirsti į vidinę kovą, kuri galbūt ilgainiui gali tapti rūmų perversmo variantu“, – komentavo L. Kasčiūnas.
„Perestroika“ ar V. Putino nuvertimas?
Politologas pritarė ekonomistui G. Nausėdai, kad dabartinė Rusijos situacija primena Sovietų Sąjungą prieš jos griūtį. L. Kasčiūnas tikino, jog šalį užgriuvus finansiniam sunkmečiui, V. Putinas stengsis išsaugoti savo galias, taigi jam gali tekti imtis radikalių pertvarkų Rusijos ekonomikoje, galbūt net panašaus masto, kokių ėmėsi paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas „perestroikos“ metu.
„Jeigu pažiūrėtume į Sovietų Sąjungos žlugimą, kuris, mano požiūriu, buvo sisteminis pokytis Rusijos, tik jis nespėjo užsifiksuoti B. Jelcino laiku, nes jis nepadarė pakankamai, kad Rusija pereitų į demokratinę trajektoriją, labai svarbūs yra keli dalykai. Visų pirma, naftos kaina, kuri buvo irgi labai žema ir, nori ar nenori, reikėjo į tai atsižvelgti. Tada ši situacija privertė reformuotis – M. Gorbačiovo „Perestroika“. Jis matė „perestroiką“ kaip naująją ekonomikos politiką. Buvo siekiama persigrupuoti, įvesti privačios nuosavybės aspektus, bet sistema išėjo iš kontrolės.
Natūralu, kad dabar V. Putinui gali tekti kažkokį transformacinį, ekonominį modelį inicijuoti, atsižvelgiant į naftos kainų kritimą, ekonominę padėtį bei siekiant išlaikyti valdžią rankose“, – dėstė politologas.
V. Putino nuvertimas nuo sosto ar „Perestroika“ nr. 2 – kokį scenarijų labiau palaikytų Vakarų valstybių lyderiai?
Manau, kad Rusija per kai kuriuos savo apžvalgininkus bando pasakyti, kad po V. Putino gali būti dar blogiau. O, prisiminkime, nuolatines Vakarų baimes apie „juodosios skylės“ scenarijų. Kodėl Vakarų lyderiai palaikė M. Gorbačiovo „perestroiką“? Todėl, kad jie nenorėjo galios vakuumo Rusijoje, nes nebūtų aišku, kas perimtų masinio naikinimo ginklus. Va čia buvo esminis klausimas.
Kai pradedame svarstyti galimus V. Putino režimo žlugimo scenarijus, įsijungia ta pati logika, kuri buvo ir tais laikais labai stipri, kad gal neperspauskim V. Putino, nes po jo gali būti ir dar blogiau. V. Putinui, aišku, toks požiūris yra naudingas“, – aiškino Rytų Europos studijų centro vadovas.
