Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad centrinių bankų veiksmai keliant palūkanas veikia Lietuvos įmones, kurios šiuo metu skolinasi brangiausiai nuo pat tokios statistikos stebėjimo pradžios.
„Šiuo metu naujų verslo paskolų palūkanos Lietuvoje siekia beveik 5 proc. ir turint omeny kad ECB dar iki šių metų galo kels bazines palūkanas, realu tikėtis, kad iki šių metų pabaigos verslo paskolų palūkanos, kalbant apie naujas verslo paskolų sutartis, pasieks ir 6 proc. tai tikrai ta riba, kuri gali paveikti ir verslo investicijas, ir darbo vietas“, – ketvirtadienį sakė A. Izgoridinas.
„Manau, tai bus vienas iš tų aspektų, kuris gali sulėtinti Lietuvos ekonomiką šių metų antrą pusmetį“, – pridūrė jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius pastebi, kad ECB planuoja pradėti kiekybinį griežtinimą ir sieks mažinti per pandemiją prispausdintų pinigų kiekį.
„Pinigų kiekis euro zonoje per pandemiją išaugo rekordiškai – net ketvirtadaliu, o tai lėmė šalutinį ekonomikos skatinimo efektą – dviženklę infliaciją. ECB į paties sukeltas pinigų politikos pasekmes jau sureagavo. Nors pinigų kiekis praėjusiais 2022 metais dar augo, šis augimas (4,1 proc. per metus) buvo lėčiausias nuo pat 2019 m. pradžios. Todėl tendencija aiški – pinigų kiekis nebedidinimas taip sparčiai kaip per pandemiją“, – komentare BNS sakė L. Marcinkevičius.
Anot jo, šiemet, pradėjus mažinti vertybinių popierių portfelį, pinigų kiekio augimas turėtų dar prislopti, o tai paveiks „prie pigių pinigų pripratintos“ Europos ekonomikos augimo perspektyvas.
„Pasveikti nuo pigių eurų priklausomybės gali būti sudėtinga. (...) Dabar ECB tenka itin sudėtinga pareiga – pamačius, kokias nemalonias patirtis ekonomikai kelia infliacinės pagirios, reikia atsisakyti niūriu pandemijos laikotarpiu ūpą kėlusio kiekybinio skatinimo. Monetarinės politikos sprendimai turėjo šalutinį efektą ir paveikė visus ekonomikos dalyvius: kainos išaugo tiek vartotojams, tiek įmonėms, o prekių pasiūla vis mažiau galėjo prisitaikyti prie dirbtinai sukeltos paklausos“, – sakė L. Marcinkevičius.
„Tačiau kova su šiais nelauktais padariniais bus nelengva, kadangi pirmiausiai bus juntamas galvos skausmą keliantis ekonomikos lėtėjimas, o prislopęs kainų augimas džiuginti pradės kur kas vėliau“, – teigė jis.
ECB ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis. Naujosios bazinės palūkanų normos įsigalios nuo vasario 8 dienos.
