Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ mini savo 20-metį. Bendrovės prezidentas Alius Sadeckas prisimena, kad prieš dvidešimtį metų darbas saugos tarnyboje atrodė visai kitaip. Tuo metu buvo priimami tik aukštesni nei 1,8 m vyrai. Dabar bene trečdalį kolektyvo sudaro moterys.
„Mes pastebėjome paprastą tendenciją: kai klubo apsaugoje dirba moteris, konfliktų jame smarkiai sumažėja. Įkaušęs vyras, kai kyla konfliktas ir prie jo prieina apsaugos darbuotoja moteris, paprastai bando nusiraminti ar flirtuoti su ja. Jis nepuola matuotis jėgų, kaip būna su vyru apsaugos darbuotoju“, – sako A. Sadeckas.
– Kur yra saugos tarnybos darbuotojų įgaliojimų ribos? Kiek jis gali?
– Kalbant paprastai, saugant objektą, tai gali būti parduotuvė, masinis renginys, apsaugos darbuotojas paklūsta to objekto nustatytoms taisyklėms. Visi lankytojai, kurie ateina objektą, turėtų žinoti ir paklusti taisyklėms, kurios jame yra nustatytos. Pavyzdžiui, jeigu negalima į vidų eiti su šaunamaisiais ginklais, tai negalima į vidų eiti su šaunamaisiais ginklais.
– Kaip yra su apieškojimu tokiu atveju? Žmogus turi sutikti?
– Taip, žmogus turi sutikti.
– LRT Radijo klausytojas domisi, kaip atrenkate darbuotojus ir kaip toliau vykdote procesą, kaip juos stebite? Juk vis tiek yra visokių žmonių. Gali informaciją perduoti nusikaltėliams.
– Iš tiesų geras klausimas. Saugos tarnybose, taip pat ir mūsų, yra daug barjerų, [kuriuos reikia įveikti – LRT.lt] norint patekti. Pirmas barjeras – valstybės institucijos tikrina kandidatus, kurie ateina į darbą. Jie negali būti teisti, turi būti įgiję vidurinįjį išsilavinimą.
– Tai jūs bendradarbiaujate su valstybės institucijomis, kurios teikia jums informaciją?
– Taip, tai yra privaloma. Jeigu nori būti apsaugos darbuotoju, turi būti privalomai patikrintas valstybės institucijų. Tai jau yra viena garantija.
– O kas yra tikrinama?
– Teistumai, įskaitos ir pan. Negali būti įrašytas narkologinėse, psichiatrinėse įskaitose ir t.t. Kitas barjeras – tam tikriems darbuotojams yra atliekami psichologiniai, fiziologiniai testai. Juos atlikę, galime matyti, ar žmogus tinka atlikti tam tikras svarbesnes funkcijas. Pavyzdžiui, asmens sargybinio ar greitojo reagavimo ekipažo.
Darbo metu matosi darbuotojo požiūris į darbą, jo socialiniai ryšiai. Pagal tai galima spręsti, ar jis tinka atsakingesnėms pareigoms ar ne.
– Kaip suprantu, jūsų automobiliuose yra įtaisytos kameros ir stebima, kaip darbuotojai atlieka užduotis? Kaip stebimas visas darbo procesas?
– Taip, iš tiesų labai džiugu, kad, modernėjant technologijoms, mūsų visų saugumui galime panaudoti stebėjimo kameras, kurių duomenų kokybė ir perdavimas yra pakankamai geri. Galime savo automobilių vidų matyti Vilniuje, nors tuo metu automobilis važinėja Klaipėdoje. Tai, visų pirma, prisideda, prie mūsų paslaugų kokybės. Galime matyti, ar paslaugas atliekame kokybiškai. Antra, tai yra įrodymas konfliktų atveju.
Turime technologijas, kai apsaugos darbuotojas gali nešioti prie uniformų pritvirtintą kamerą, kuri labai veiksmingai veikia konfliktų atveju. Pavyzdžiui, klubų konfliktų atveju, kai įvyksta pažeidimas, darbuotojas įspėja pažeidėją, kad mūsų situacija yra filmuojama. Paprastai žmogui užtenka laiko išsiblaivyti ir suprasti, kad geriau į kameros įrašą nepatekti, nes akivaizdžiai jis yra neteisus.
– Koks yra vyrų ir moterų santykis tarp jūsų darbuotojų?
– Moterų yra, jeigu neklystu, per 30 proc. Tai geras rodiklis. Moterų kiekis didėja. Anksčiau, 1994 metais vyravo stereotipas. Ir mes laikėmės tam tikrų stereotipų. Priimdavome darbuotojus [kurių ūgis yra] virš 1,8 m.
– Taikydavote tam tikrus fiziologinius reikalavimus?
– Taip, buvo tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai reikalavimai. Bet technologijų panaudojimas, darbo organizavimas, galų gale, darbo rinka sąlygojo tai, kad mes galime supaprastinti fiziologinius reikalavimus. Dingo ir tie stereotipai, kad apsaugos darbuotojas gali būti tik vyras. Saugos darbuotojais gali būti ir moterys.
Jos tas funkcijas atlieka puikiai. Kai kuriais atvejais yra kruopštesnės, atidesnės, pastabesnės, kartais nuoširdžiau žiūri į savo darbą. Kalbant apie prekybos centrų apsaugą, iš tiesų esame labai patenkinti apsaugos darbuotojomis. Jos labai kruopščiai ir nuoširdžiai tai atlieka. Juo labiau kad ten jokių grėsmių joms nėra. Visą laiką yra greitojo reagavimo ekipažai, kurie atvažiuoja joms į pagalbą.
Reikia pasakyti, kad pažeidėjai yra mažiau linkę konfliktuoti su moterimis. Kažkada pas mus dirbo puiki darbuotoja, kuri buvo, berods, Lietuvos dziudo čempionė. Pasižiūrėjęs nepasakytum, kad ji yra kovos menų meistrė. Ji dirbo asmens ir klubų apsaugoje.
Mes pastebėjome paprastą tendenciją: kai klubo apsaugoje dirba moteris, konfliktų jame smarkiai sumažėja. Įkaušęs vyras, kai kyla konfliktas ir prie jo prieina apsaugos darbuotoja moteris, paprastai bando nusiraminti ar flirtuoti su ja. Jis nepuola matuotis jėgų, kaip būna su vyru apsaugos darbuotoju.
– Jūs užsiminėte apie asmens sargybinius. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, galintis atlikti šį darbą, ir dėl kokio poreikio Lietuvoje dažniausiai žmonėms prireikia asmens sargybinio?
– 1994 metai ir 2014 metai skiriasi saugos paslaugų asmens sargybinių rinkoje. 1994 metais, kas prisimena, verslininkai puikuodavosi savo asmens sargybiniais. Nesvarbu, kokio dydžio esi verslininkas, būtinai turėdavai turėti asmens sargybinį. Tai buvo kaip raudonas švarkas, laikrodis ar brangus automobilis. Tai buvo atributas.
Asmeninių grėsmių tuo metu buvo daug daugiau. Asmens sargybinių 1994 metais taip pat buvo daug daugiau. Pas mus net buvo atskiras asmens sargybinių skyrius. Užsieniečiams, kurie atvykdavo į Lietuvą ir žinodavo kriminogenines situacijas, reikėdavo tiek asmens sargybinio, tiek vairuotojo. Tada, atrinkdami asmens sargybinius, taikydavome griežtesnius fiziologinius, psichologinius reikalavimus.
Iš jų reikalaudavome ne tik fizinio pasirengimo ar taiklaus šaudymo, bet pagrindinis reikalavimas, tikriausiai, būdavo diskretiškumas, konfidencialumo išlaikymas. Nei vienas nenorėtume šalia turėti žmogaus, kuris yra plepys ir visiems pasakoja, ką darome, kur einame, kokie susitikimai. Jis turėtų ne tik gerai šaudyti, gerai bėgti, turėti taktinių žinių, kaip vairuoti, kaip uždengti, saugiai palydėti, atpažinti grėsmę, įvertinti ir išvengti rizikingų vietų, bet turi turėti ir tam tikrų psichologinių savybių.
2014 metais, žinoma, situacija yra visiškai kitokia. Lietuvos verslininkams asmens sargybinių reikia ženkliai mažiau. Sutikime, kad kriminogeninė situacija ženkliai pagerėjo. Grubių grėsmių nėra. Verslininkai renkasi saugos darbuotojus-vairuotojus. Tuos, kurie galėtų greitai nuvežti į susirinkimą ir pasirūpinti saugumu. Dar asmens sargybinių reikia iš užsienio atvykstantiems verslininkams, žvaigždėms, atlikėjams, kurie nori jaustis saugiai, apsisaugoti nuo neprognozuojamų gerbėjų.
– Užsiminėte apie greitojo reagavimo pajėgas. Per kiek laiko privalote sureaguoti ir nuvažiuoti į objektą?
– Laikas kiekviename mieste, miesto rajone nustatomas skirtingai. Tai gali būti 3, 5, 7 minutės. Tai priklauso nuo dienos meto. Visi, kas vairuoja, žino, kad 17 val. atvykti į namus yra daug sudėtingiau nei 4 val. ryto. Jeigu jūsų namas yra užmiestyje, tai gali trukti ir 20 min.
– Ar, pasirašydami sutartį, tai numatote?
– Taip, visus kviečiu atidžiai pasižiūrėti į savo sutartis, koks yra nurodytas atvykimo laikas. Jei atvykimo laikas yra 5 minutės, tai reiškia, kad ekipažas turėtų atvykti ne vėliau kaip per 5 minutes. Jis gali atvykti per keturias ar tris, bet ne vėliau kaip per penkias. Tas laiko tarpas – 3 minutės – yra tas laikas, per kurį vagis gali pakliūti į vidų. Jis pažeidė barjerą, pavyzdžiui, sudaužė langą, ir jis turi 3 minutes.
