Ekonomistas perspėja gyventojus: „Senatvėje ne pensija yra svarbiausia“

B. Gruževskis sako, kad senatvėje ne pensija yra svarbiausia, o laimingas gyvenimas ir aukšta gyvenimo kokybė. Anot jo, pensija tuo metu atlieka mažiausią vaidmenį. Jis sako, kad sutaupyti senatvei gali kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos ir sveikatos būsenos, tačiau ypatingos galimybės yra žmogui, kuris šiuo metu yra iki 35 metų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prancūzijoje ketinama vėlinti pensinį amžių, bet jis vis tiek bus mažesnis nei Lietuvoje

Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje: darbuotojai priešinasi, ekonomistai sako, kad tai – neišvengiama

Liūdesys kaupiantiems pensiją: tikino, kad užsitikrins sotesnę senatvę, tačiau pinigų sumažėjo

„Tai labai prieštaringas teiginys – „dirbsime iki mirties“, jeigu gyvensime trumpai ir anksti mirsime, tai dirbsime iki mirties. Bet tai prieštarauja dominuojančioms tendencijoms, žmonės šiandien, taip pat ir Lietuvoje, gyvena vis ilgiau. Tokiu būdu, pagrindo šiam teiginiui visiškai nėra.  

Kiekvienas žmogus sulauks pensijos, pagal tas tendencijas, ypač Europos Sąjungoje, Europos šalyse, tai tikrai perspektyva laimingos, ilgos senatvės yra žymiai patrauklesnė ir, galima sakyti, garantuota. Aišku, jeigu nebus kažkokių ypatingų pokyčių – karų ar kitų baisių įvykių. Tačiau senatvėje ne pensija yra svarbiausia, o laimingas gyvenimas arba aukšta gyvenimo kokybė, kuriame pensija atlieka labai mažą vaidmenį. 

Realiai sutaupyti senatvei gali kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos ir sveikatos būsenos. Tačiau jeigu mes kalbame apie jaunąją kartą, tai jie faktiškai dabar turi ypatingas galimybes. Kalbėdamas apie jaunąją kartą, kalbu apie žmonės, kurie šiuo metu yra 30-35 metų amžiaus“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius B. Gruževskis.

Lietuvoje pensijų sistema yra laikoma tvirta, tačiau, anot „Sodros“ prognozės, po 2026 metų galime sulaukti tam tikrų iššūkių, mat nustos ilgėti pensinis amžius. B. Gruževskis tikina, kad mažėja darbingų gyventojų, nors Lietuvoje pensijinio aprūpinimo sistema yra pakankamai stabili, tačiau klasikinis socialinis draudimo modelis vis dar nėra pritaikytas senstančios visuomenės sąlygoms. 

„Pirmiausia, čia reiktų kalbėti ne apie pertvarkas, o pokyčius. Tai yra objektyvūs pokyčiai, jie būdingi visoms šalims ten, kur labiau gyventojai sensta, ir ten, kur mažiau gyventojai sensta. Visose Vakarų kultūros šalyse, taip pat Japonijoje ir Kinijoje, kalbant apie rinkos ekonomikos principu pagrįstą kultūrą, ji išgyvena šitą pokytį, kai mažėja darbingų gyventojų, Afrikoje yra šiek tiek kitaip, ten faktiškai pensinio draudimo beveik ir nėra.  

Tai tikrai, mes čia neišsiskiriame. Lietuvos pensijinio aprūpinimo sistema yra pakankamai stabili ir tvari, tačiau Lietuvos, kaip minėjau, ir kitų pasaulio šalių, klasikinis socialinis draudimo modelis nėra pritaikytas senstančios visuomenės sąlygoms“, – sakė ji.  

Kada reikia pradėti investuoti į pensiją?

Profesoriaus B. Gruževskio teigimu, oriai senatvei reikėtų pradėti ruoštis nuo mokyklos laikų, jau ten turėtų būti formuojamos žinios, įgūdžiai ir finansai: „Dabar, kai situacija pasikeitė 180 laipsnių kampu, reikalingi nauji sprendimai, kurių pagrindinė dominantė, – į senatvę reikia investuoti nuolat ir žymiai daugiau. Tai aš kalbu jau apie nuo mokyklos laikų, ten, aišku, žinias reikia formuoti, įgūdžius ir atitinkamai finansus. Kas anksčiau, visiškai nebuvo pastebėta, o čia yra nauja XXI amžiaus dimensija, kuri būdinga senstančiai visuomenei“.

B. Gruževskis sako, jog orus gyvenimas senatvėje nepriklauso nuo pensijinio aprūpinimo, o nuo gyvenimo būdo. Vis tik, Vyriausybė turi užtikrinti socialinio saugumo pojūtį.

„Orus, aš sakyčiau, laimingas gyvenimas senatvėje, priklauso, pirmiausiai, ne nuo pensijinio aprūpinimo, o nuo gyvenimo būdo. Iš kitos pusės, būtina užtikrinti pensijinio aprūpinimo sistemos tvarumą, atsižvelgiant į realus pokyčius. Tai užtikrina socialinio saugumo pojūtį šalyje ir net, sakyčiau, ekonominį šalies patrauklumą. 

Todėl tikrai Vyriausybės, Lietuvos ir kitų šalių Vyriausybės, turi labai didelę atsakomybę, kad socialinio draudimo, ypač pensijinio aprūpinimo sistemos būtų tvarios ir garantuotų gyventojams tinkamas pajamas. Tačiau čia yra dvejų sparnų sistema: iš vienos pusės, atsakinga Vyriausybė, kuri turi galvoti ir projektuoti, kokius pokyčius padaryti, kad pinigai kauptųsi tinkamai, bet kartu yra ir žmogaus atsakomybė, kaip jis gyvena, kaip jis formuoja savo išlaidas ir savo ateitį pensijiniame amžiuje“, – teigė profesorius.   

Lietuvoje atsiradus daugiau darbo jėgos galėsime atsipūsti

Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie siūlymai gali prisidėti prie ramios ir orios senatvės. Jis sako, kad senatvėje darbas nėra blogai, tačiau prievartinis, alinantis darbas yra kita kalba. Anot  B. Gruževskio, reikia didinti galimybę užsidirbti ir nepamiršti investuoti individualiame lygmenyje.

Jo manymu, didesnis užimtumas ir gausesnės darbo jėgos duotų saugumo „Sodros“ sistemos tvarumui. B. Gruževskis sako, kad augant darbo užmokesčiui, reikia investuoti į Lietuvos ekonomikos našumo augimą. 

„Ilgesnis darbas senatvėje nėra blogis. Blogis yra prievartinis darbas senatvėje bei varginantis arba alinantis darbas senatvėje. Iš vienos pusės, reikia didinti galimybę užsidirbti, sukaupti atitinkamas pinigų sumas, iš kitos pusės, reikia vėlgi efektyviau investuoti individualiame lygmenyje. 

Būtina didinti Lietuvos darbo jėgą, tai tikrai yra geras sprendimas ir auganti darbo jėga sumažintų riziką „Sodros“ arba „Pensijinio draudimo fondams“. Kaip didinti? Mes turime nemažai galimybių ir sprendimo būdų: didinant neįgaliųjų įdarbinimą (didelis rezervas), kryptingai vykdant ir aktyvizuojant emigracijos politiką. Tai tikrai svarbūs sprendimai. 

Didesnis, aukštesnis užimtumas, gausesnės darbo jėgos gretos, tikrai garantuoja arba užtikrina, formuoja tą saugesnį pagrindą „Sodros“ sistemos tvarumui. Turiu pažymėti, kad trumpalaikėje perspektyvoje „Sodros“ problemos efektyviai gali būti sprendžiamos ir augant darbo užmokesčiui, tokiu būdu, aišku, reikia galvoti, rūpintis ir investuoti į Lietuvos ekonomikos našumo augimą, kadangi aukštesni atlyginimai, negali būti mokami iš oro, o turi realizuoti efektyvios ekonomikos  galimybes“, – sakė jis.    

B. Gruževskis turi gerų žinių jaunajai kartai, jis sako, kad dabar dirbančių laukia geresnė senatvė nei jų tėvų. Tačiau, jis priduria, kad viskas priklausys nuo dirbančių sąmoningumo bei nuo ekonominio ir socialinio elgesio.

„ Auksinė frazė, sakyčiau, mažėja nesąmoningo, laimingo gyvenimo galimybės, kiekvienas žmogus turi vis sąmoningiau gyventi, turint omenyje vertybes, elgesį, egzistavimą, pinigų panaudojimą. „Kaip paklosi – taip išmiegosi“. Labiausiai pasiteisina ši patarlė laimingos senatvės kontekste“, – teigia jis.