Rusijos blokada lietuviškiems produktams jau ne tik gandų lygyje, o apie šios sprendimo padarinius kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nereikia nei veiksmų, užtenka neigiamų atsiliepimų, kurie lygiai taip pat atsiliepia Lietuvos, kaip patikimo partnerio, įvaizdžiui prieš kitas valstybes – tiek transporto, tiek maisto produktų sektoriuose. „Juk matydami tokią situaciją, kitų šalių verslininkai gali nutarti samdyti tiek Lenkijos, tiek Latvijos, tiek pačios Rusijos transporto įmones prekių pervežimui“.
„Visas šis teatras – politiškai motyvuotas ir su Rusijos ekonomine padėtimi jo nesiečiau. Rusijai netinka Lietuvos pozicija artėjančiuose Rytų partnerystės susitikime, kuris vyks Vilniuje, ir kuriame tikimasi, jog pavyks susitarti ir pasirašyti sutartį tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos. Kremliui - tai kaip rakštis“, - „Laisvajai bangai“ teigė ekonomistas Norbertas Penkaitis.
Anot pašnekovo, pieno importas iš Lietuvos ne toks reikšmingas kaip atrodo, nes Rusijos pieno produktų vartojime, lietuviški produktai sudaro tik 1 proc. ir šis skaičius reikšmingas tik mūsų vežėjams.
Pasak ekonomisto Ž.Maurico, kol kas šis karas tarp Rusijos vyksta tik žiniasklaidoje ir tai jau didelė antireklama visai Lietuvos produkcijai ir pačiai valstybei , „ir kol ši situacija neperėjo į oficialų formatą, galima daryti prielaidą, kad tai ir yra tikrasis šios situacijos tikslas – sugadinti Lietuvos įvaizdį prieš Rytus, pateikti ją kaip nepatikimą verslo partnerę, - „Laisvajai bangai“ savo svarstymus išsakė ekonomistas.
„Manau, kad šio karo yra kelios priežastys – viena iš jų ekonominė, t.y. kiek pristabdyti importą iš kitų šalių, kad būtų sustiprinta vidaus rinka, kadangi šiuo metu Rusijos rinkos augimas smarkiai sulėtėja ir prognozuojamas dar didesnis lėtėjimas. Tai duoda fundamentalų spaudimą – apsaugoti vidaus rinką“, - sakė Ž.Mauricas.
„Jėgos pozicija – Kremliaus naudojama dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, tad nenuostabu, kad dabartinę situaciją galima sieti ne tik su artėjančiu Rytų viršūnių susitikimu, bet ir su Gazprom sutartimi. Tai Rusijos ekonomikai nepaprastai svarbu, nes nuo Gazprom eksporto didele dalimi priklauso visa Rusijos ekonomika“, - svarstė R.Penkaitis. Pasak jo, tai neatsiejama, juk ne paslaptis, kad Gazprom spaudimas Lietuvai yra susijęs su pasauline šios žaliavos kaina ir Lietuvos ieškiniu Rusijai komerciniame artibraže.
Anot banko „Nordea“ ekonomisto, Rusijos veiksmai nepaskaičiuoti, nes dabartinė situacija nėra tik Lietuvos problema, „esame ES, NATO ir Pasaulinės prekybos organizacijos nariai, o mūsų strategija turėtų būti – kuo didesnis viešumas. Tokiu būdu pati Rusija pakenktų savo šalies įvaizdžiui kaip korumpuota, nepatikima ir įnoringa partnerė su kuria niekas nenorės turėtų verslo santykių“.
Noberto Penkaičio nuomone, iki šiol Lietuvos ir ES pademonstruotas nuolaidžiavimas padarė meškos paslaugą ir tik dar labiau padrąsino Rusiją, o Lietuva teigdama, kad dar nori palaukti laboratorinių tyrimų - padeda Rusijai ir jos interesams.
„Lietuva turėjo šį klausimą iškelti bent Europiniu lygiu ir apeliuoti ne tik į Rusijos vyriausybę, bet ir kreiptis į Europos parlamentą, Pasaulio prekybos organizaciją, nes tai akivaizdus sutarčių laužymas“, - negailėjo priekaištų Lietuvai ekonomistas.
