„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, kad visai neseniai jau išgyvenome vieną krizę, tad šiemet naujos veikiausiai nesulauksime.
„Pernai metai parodė, kad karantinas Lietuvos ekonomikos labai stipriai nepaveikė. Lietuvos atsigavimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Vasarą, pasibaigus karantinui, labai sparčiai atsigavo vartojimas.
Mūsų ekonomika yra atsparesnė pandemijai, nes ekonominės veiklos mažiau priklausomos nuo tiesioginio kontakto su klientais. Tad pramonės, statybų, transporto sektoriai sugebėjo išgelbėti ekonomiką ir užglaistyti patirtus praradimus turizmo, apgyvendinimo paslaugų sektoriuose. Jeigu atsirastų poreikis dar vienam karantinui, panašu, kad vėl panašiai jį išgyventume“, – komentavo ekonomistė.
Tačiau, anot I. Genytės-Pikčienės, šiais metais bus kitokių ekonomikos grėsmių.
„Daugiausiai nerimo kelia ne ekonominės, bet geopolitinės rizikos. Paaštrėję santykiai su Baltarusija, o ypač su Kinija, kelia nerimą dėl ekonominės veiklos tęstinumo. Kinijos grasinimai, taikyti sankcijas trečiosioms šalims, mūsų eksporto partneriams ar įmonėms, kurios norėtų investuoti Lietuvoje ar jau yra tai padariusios, gali kelti sunkumų.
Esame maža atvira ekonomika, o mūsų sėkmės garantas – eksporto sėkmė. Taip pat mums svarbu pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios yra svarbios ne vien sukuriamomis darbo vietomis, bet ir aukštos pridėtinės vertės sukūrimu“, – komentavo ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, Kinija prieš Lietuvą jau ėmėsi sankcijų, nebepriima lietuviškų prekių.
„Dėl to kenčia su Kinija bendradarbiaujantys verslai. Tačiau dar daugiau nuostolių gali kelti Kinijos sankcijos kitų šalių įmonėms, kurios importuoja iš Lietuvos gamybos komponentus. Žinoma, tai priklauso ir nuo Europos Sąjungos, kokia jos bus pozicija šiame geopolitiniame židinyje“, – teigė ekonomistė.
Viruso grėsmė mažėja, o Kinijos sankcijų – didėja
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad koronaviruso grėsmė mažėja, žmonės susigyvena su jo atmainomis ir pandemija.
„Gyventojai jau nebesibaimina ribojimų. O įmonėms jau nebereikia tokių didelių finansinių injekcijų, kokių reikėjo pandemijos pradžioje. Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno gana gerai. Prekių vartojimas tuo metu kaip tik išaugo.
Tačiau nerimą kelia pandemijos pasekmė – aukštos energetinių išteklių kainos, tiekimo grandinių trukdžiai. Ir šios problemos persikėlė į šiuos metus, su tuo teks gyventi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims“, – sakė ekonomistas.
Anot T. Povilausko, tolimesnę ekonomikos plėtrą ir augimą lems centrinių bankų veiksmai, tačiau kol kas nematome ženklų, kad jie imtų iš karto didinti palūkanas taip mažindami ekonomikos skatinimą.
„Jeigu brangstant žaliavoms ir energetikos ištekliams centriniai bankai dar didintų palūkanas galėtume turėti sunkumų. Tačiau tikimasi, kad į situaciją reaguos tiek centriniai bankai, tiek valdžios institucijos, tas priims ekonomikos augimui naudingus sprendimus“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, Lietuva susiduria ir su kitomis rizikomis, turime problemų dėl santykių su Baltarusija ir Kinija.
„Šiais metais ekonomikos augimas Lietuvoje bus mažesnis. Tad klausimas, kiek prie to lėtesnio augimo prisidės prasti santykiai su Baltarusija ir Kinija. Tačiau prognozuoti sunku, nes nežinome, kaip tie santykiai klostysis po pusmečio ar vėliau“, – teigė T. Povilauskas.
Anot kito ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Kinija yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos prekybos partnerių ir jeigu ji spaus Vakarų Europos gamintojus nepirkti komponentų iš Lietuvos, nukentės eksportas.
„Dalis Lietuvos gamintojų gali pasitraukti į kitas šalis. Investuos į užsienio šalių įmonių akcijas, ieškos kitų partnerių gaminti komponentus. Tad galime prarasti pramonę Lietuvoje.
Be to, po pirmosios viruso bangos Lietuva gavo daug užklausų iš Europos gamintojų dėl investicijų. Įmonės nori vystyti gamybą mūsų šalyje. Tačiau dėl santykių su Kinija galime prarasti potencialius investuotojus. Jie gali pasirinkti kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją“, – aiškino A. Izgorodinas.
Kainos jau pasiekė rekordus?
Anot I. Genytės-Pikčienės, praėjusiais metais pasaulinės žaliavų kainos pasiekė dešimtmečio rekordus.
„Tai yra popandeminis šleifas, kuris susidarė dėl karantino. Šiuo metu daugiausiai mus veikia energetinių išteklių kainų augimas, kurių kainos, šių metų pirmaisiais metų mėnesiais bus dar aukštesnės. Sąnaudos kils energetikos gamintojams ir tiekėjams, tad jie brangins savo produkcją.
Šiais metais turėsime nemažą infliacijos spaudimą. Tačiau stebint darbo rinkos pulsą, panašu, kad perkamąją galią pavyks išsaugoti, nes atlyginimai didės sparčiau nei infliacija“, – prognozavo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sutiko, kad šiais metais daugiausiai sunkumų kils dėl energetinių išteklių ir žaliavų kainos.
„Didės įmonių sąnaudos, brangs prekės. Dalį kaštų verslai perkels ant vartotojų pečių, o dalį prisiims patys. Tačiau tai nėra vien tik Lietuvos problema, su tuo susiduria ir kitos valstybės Europoje ir Azijoje. Todėl neprasime konkurencinio pranašumo, jis išliks toks pat.
Vis dėlto verslui problemų kels darbuotojų paieška, algos auga, tad dar didės įmonių kaštai. Tačiau atlyginimų neišeis mažinti, nes trūksta darbuotojų ir įmonėms reikia konkuruoti dėl jų. Be to, darbuotojų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje ir kitose šalyse. Tad darbuotojai viliojami ne tik kitų Lietuvos įmonių, bet ir užsienio valstybių. Todėl šiais metais trūks darbo rankų“, – pažymėjo ekonomistas.
Anot M. Dubnikovo, šiais metais kainos toliau augs ir tai pajus nemaža dalis Lietuvos gyventojų.
„Šį augimą daugiausiai pajus vidurinioji klasė, kuri uždirba 1 ar 2 vidutinius darbo užmokesčius, t. y. jaunos šeimos, jauni specialistai, gyvenantys mieste. Tuo metu žemas pajamas gaunančių žmonių minimalus darbo užmokestis, kuris augs 14 proc., padės įveikti kainų šoką, kuris laukia kitais metais. Na, o gyventojai, uždirbantys daugiau nei 2 vidutinius darbo užmokesčius, tikėtina, kad kainų augimo labai nejus.
Vis tik tikimasi, kad atlyginimai didės sparčiau nei kainos. Tačiau jeigu anksčiau žmonės jusdavo gyvenimo pagerėjimą didėjant atlyginimams, dabar tai jausis mažiau, nes didės ir kainos“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, kainų augimą Lietuvoje gali paaštrinti ir įtempti santykiai su Kinija.
„Dėl Kinijos sankcijų galime nukentėti. Tikėtina, kad mums 10–20 proc. ims brangti kiniškos prekės, nes jas teks įsivežti per tarpininkus“, – įspėjo ekonomistas.
Didės palūkanos, mažės vartojimas
A. Izgorodinas prognozavo, kad šiais metais centriniai bankai mažins ekonomikos kiekybinio skatinimo politiką.
„Šiais metais iš pandemijos pereisime į endemiją, tai reiškia, kad žmonės jau turės pakankamai priemonių kovoti su virusu. Be to, turime didelę infliaciją, todėl centriniai bankai turės griežtinti pinigų politiką. Tai reiškia, kad didės skolinimosi palūkanos įmonėms ir gyventojams. Kai centriniai bankai kelia bazines palūkanas, brangsta ir visos kitos paskolos.
Be to, kai bus mažinamos ekonomikos skatinimo priemonių apimtys, lėčiau augs ekonomika visame pasaulyje. Tai svarbu Lietuvos eksportuotojams. 2021 metai buvo sėkmingi Lietuvos eksportai, nes pandemijos metu išaugo gyventojų vartojimas“, – komentavo ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, pernai žmonės visko pirko daug daugiau, nes tam tikrų prekių jie tiesiog negalėjo įsigyti 2020 metais.
„Šiais metais gyventojų vartojimas normalizuosis. Juk žmonės du metus iš eilės nepirks panašių dalykų. Tai lems lėtesnį pramonės ir transporto sektorių augimą. Tai palies ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Žmonės investavo lengvai gautus pinigus per pandemija ir nusipirko norimą NT. Tačiau tikėtina, kad šiais metais dar vieno buto nebepirks, nes jau turi vieną.
Be to, jau pernai Lietuvos įmonės turėjo pradėti grąžinti atidėtas skolas „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybiniai reguliatoriai šiais metais kur kas griežčiau žiūrės į įmonių skolas. Tai įmonėms gali atnešti didelių sunkumų, joms šiemet brangs sąnaudos dėl energetinių kainų šuolio. Tad šiemet įmonės gali susidurti su likvidumo krize, nes sąnaudos didės, o pinigų joms padengti nebus“, – komentavo A. Izgorodinas.
