Vienai Lietuvai Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto įgyvendinti neįmanoma, bet keturioms regiono šalims gali pavykti. Tik kad Latvija, Estija, Lenkija vis dar neištarė nieko konkretaus, pastebi Aleksandras Vasiliauskas, matematikas, ekonomistas, Lietuvos mokslų akademijos narys, buvęs ekonomikos ministras, knygos „Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos“ bendraautoris“.
Per pastarąjį penkmetį Lietuvos valdžia jau antrą kartą priima įstatymą dėl atominės elektrinės: iš pradžių su prekybininkais, dabar su japonais ir regiono partneriais. Kaip vertinate mūsų šalies ambicijas?
Anas projektas buvo skirtas veikiau vietinio verslo norams patenkinti ir nelabai realus. Dabar surastas užsienio partneris projektą daro tarytum rimtą, o ir firma rimtesnė nei buvo „Leo LT“.
Kiek pati Lietuva su savo ekonominiais ištekliais pajėgi įgyvendinti šį rimtesnį projektą?
Tai svarbiausias klausimas. Be abejonės, branduolinė energetika turi perspektyvą, bet ekonominė pusė nebuvo pakankamai išanalizuota ir pristatyta visuomenei. Įstatymą priimdamas Seimas net ne visai žinojo, kiek galiausiai kainuos būsimos elektros kilovatvalandė.
Faktas, kad turėjome atominę elektrinę, dar nėra savaime pagrindas naujai elektrinei statyti. Stodami į Europos Sąjungą, nepasvarstę ir karštakošiškai nutarėme uždaryti Ignalinos AE – lygiai taip pat karštakošiškai skubame dėl naujos jėgainės statybų, kurios kainuos apytikriai 20 mlrd. litų ir kaip skola bus užkrauta būsimoms kartoms. Juolab kad mūsų partneriai, kaip matome, abejoja – nežinome, ar dalyvaus Baltijos šalys su Lenkija.
Jeigu elektrinė liktų vien ant Lietuvos pečių, tai būtų didžiausia ekonominė nesąmonė.
Net jei VAE elektra bus pigi?
Pigi? Kas gali pasakyti, kiek ji kainuos? Iš kur mes žinome, kas bus su technine pažanga per ateinančius 30 metų?
Kai ekonomika tokia neapibrėžta, ar elektrinė neveikia kaip ideologinis įrankis?
Žinoma. Būtų galima išanalizuoti ir keletą alternatyvų, atlikus vadinamąją sąnaudų ir naudos analizę, dėl kurios politikus „kala“ Raimondas Kuodis.
Jis vėl kartojo, kad VAE projektui ši analizė nebuvo atlikta.
Taip, ir Seimas priimdamas įstatymą turėjo vadovautis užuominomis...
Profesoriau, Seimo nariai gavo VAE verslo plano kopijas.
Verslo planą galima surašyti – popierius viską iškenčia. Man jis panašesnis į rinkiminių pažadų analogą. Turėtų būti padaryti modeliai, ir tai yra įmanoma, bet analitikai yra nušalinti nuo sprendimų ir niekam nereikalingi. VAE yra labiau politinis sprendimas.
Tačiau net alternatyvių energijos šaltinių šalininkai sutinka, kad VAE yra geriau negu nieko.
Taip, bet jeigu Lietuva liks viena, projektas jai bus neįkandamas. Jeigu dalyvaus estai, latviai ir lenkai, tada kitas reikalas, bet niekas neaišku – Latvija aiškiai abejoja dėl ekonominio tikslingumo.
Užtat po Lenkijos ir Lietuvos premjerų susitikimo patikinta, kad lenkai tarsi galvoja grįžti į projektą.
Mes suradome strateginį investuotoją, priėmėme įstatymus, o kiti partneriai dar tik žvalgosi ir kalba užuominomis. Jeigu regiono šalys susitarsime, keturiese bendromis jėgomis, prisėmę bendrą riziką ir bendrai kontroliuodami projekto vykdymą, galbūt jį įgyvendinsime.
