Dauguma Lietuvos ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo žinių ir dėl šios priežasties gali susidurti su problemomis baigę mokyklą ir pradėję savarankišką gyvenimą. Tai parodė trečią kartą „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto organizuotos Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atlikta apklausa. Pedagogų nuomone, jaunuoliams labiausiai trūksta asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.
„Jaunimo finansinis išprusimas yra labai svarbus šalies ekonominiam tvarumui. Moksleiviai, studentai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai sudaro 26 proc. visuomenės, todėl nuo to, kaip jie gebės gyventi savarankiškai ir tvarkytis su pinigais, vėliau priklausys likusios visuomenės dalies finansinė gerovė“, − sakė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Net 84 proc. apklausoje dalyvavusių ekonomikos mokytojų teigia, kad moksleiviai turi nepakankamai finansų valdymo žinių, reikalingų savarankiškam gyvenimui. 73 proc. pedagogų pažymėjo, kad moksleiviai nemoka deramai elgtis su asmeniniais finansais, du trečdaliai – jog jaunuoliams trūksta verslumo žinių bei įgūdžių. Penktadalis mokytojų pabrėžė supratimo apie valstybės ekonomiką stoką.
Anot Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklos pedagogo Petro Stankaus, nors šiais laikais nemažai kalbama apie netinkamą finansinį elgesį, jaunimas iš suaugusių klaidų mokosi vangiai. „Pastebėjau, kad ne vienas moksleivis vadovaujasi principu „pinigai į priekį, darbas – vėliau“. Nerimą kelia tendencija pasikliauti greitaisiais kreditais. Dėl jaunatviško lengvabūdiškumo jaunuoliai vėliau gali smarkiai nusvilti“, − pastebėjo ekonomikos mokytojas.
Pedagogo žodžius patvirtina ir asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. Pradelstų mokėjimų statistika rodo, kad skolininkų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 24 metų, per metus padaugėjo 40 proc., o pradelstų mokėjimų suma – beveik 60 proc.
„Pirmaisiais studijų metais daugeliui jaunuolių iššūkiu tampa ne tik buities rūpesčiai, bet ir asmeninių finansų tvarkymas, o neatsakingas požiūris į finansus lemia sugadintą kredito istoriją. Pradedantiems savarankišką gyvenimą svarbu suprasti, kad finansiniai ištekliai yra riboti. Jei trūksta pinigų, sprendimas pasiskolinti greitųjų kreditų bendrovėje yra ne išeitis – padidėja ne biudžetas, o kito mėnesio išlaidos“, − teigė O. Bložienė.
Mokytojų įsitikinimu, svarbiausią vaidmenį, suteikiant moksleiviams ekonomikos, verslumo ir asmeninių finansų žinių ir įgūdžių, turėtų vaidinti tėvai ir mokytojai. Tačiau, daugiau nei pusės apklaustų mokytojų nuomone, ekonomikos ir verslumo pamokose asmeniniams finansams skiriama nepakankamai dėmesio.
„Ekonomikos pagrindų moksleiviai mokomi tik devintoje klasėje, vėliau tai jau pasirenkamasis dalykas. Ir, bent jau mūsų mokykloje, ekonomikos ir verslumo pamokas pasirenka vos dešimtadalis moksleivių. Stengiamės sudominti jaunuolius ne „sausa“ vadovėline teorija, o įdomia medžiaga apie asmeninius finansus, biudžeto valdymą. Tačiau daugeliui ekonomika vis dar asocijuojasi su formulių kalimu, tad pagrindiniai taupymo, atsakingo elgesio su pinigais įgūdžiai turėtų bręsti šeimoje“, − mano Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos ekonomikos mokytoja Joana Kondrotienė.
Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, ir pedagogams, ir tėvams svarbu pradėti kuo anksčiau ruošti moksleivius savarankiškam finansiniam gyvenimui. „Jaunuoliui išvykus studijuoti į kitą miestą, jam teks pasirūpinti tiek dantų pasta, tiek reguliariomis studijų paskolos įmokomis. Todėl dar besimokančiai mokykloje atžalai vertėtų kartais patikėti pirkti maisto prekes šeimai, nurašyti komunalinių paslaugų rodmenis ar paskaičiuoti šeimos mėnesio išlaidas. Kuo anksčiau ir dažniau jaunuoliai susidurs su finansų valdymo kasdienybe, tuo lengviau jiems bus adaptuotis naujoje aplinkoje ir susidoroti su finansiniais iššūkiais“, – sakė O. Bložienė.
