Europos Komisijos (EK) rudens prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika ims augti tik 2011 metais. Prieaugis sieks 2,5 proc. Šiais metais numatomas 18,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas. Kitąmet nuosmukis turėtų siekti 3,9 proc.
Kalbant apie nedarbą, šiais metais nedarbo lygis Lietuvoje turėtų siekti 14,5 proc. Ateinančiais metais šis rodiklis turėtų padidėti iki 17,6 proc., o 2011 metais - iki 18,2 proc.
Remiantis Komisijos prognozėmis, infliacija Lietuvoje šiais metais turėtų siekti 3,9 proc. Ateinančiais metais šalyje bus fiksuojama 0,7 proc. defliacija, o 2011 metais kainos turėtų ūgtelti 1 proc.
EK numato, kad antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos (ES) ekonomika išbris iš nuosmukio, nors bendras 2009 metų BVP dar turėtų sumažėti maždaug 4 proc.
Tikimasi, kad ekonomikai laipsniškai atsigaunant 2010 metais BVP padidės 0,75 proc., o 2011 metais - maždaug 1,5. Artimiausiu metu ekonominė veikla suaktyvės dėl išorinės aplinkos ir finansinių sąlygų pagerėjimo, taip pat dėl įvestų svarbių fiskalinės ir pinigų politikos priemonių. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie varžys privačiojo sektoriaus paklausą, o drauge stabdys ekonomikos atsigavimą.
Visų pirma išliks prastos darbo rinkos sąlygos, o nedarbo lygis ES turėtų pasiekti 10,25. Taip pat numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 metais padidės iki 7,5 proc. BVP, o 2011 m. ekonomikai pagerėjus ir palaipsniui nustojus taikyti laikinąsias priemones šiek tiek sumažės.
"ES ekonomika atsigauna po nuosmukio. Tam labai padėjo plataus užmojo priemonės, kurių ėmėsi vyriausybės, centriniai bankai ir ES, ir kurios ne tik padėjo išvengti sisteminio žlugimo, bet ir paspartino ekonomikos atsigavimą. Tačiau ateityje dar laukia dideli iššūkiai. Siekiant išlaikyti įgautą pagreitį ir užtikrinti, kad atsigavimas būtų tvarus, labai svarbu iki galo įgyvendinti visas paskelbtas priemones ir užbaigti bankų sektoriaus atkūrimą. Mes taip pat privalome pradėti labiau galvoti apie vidutinį laikotarpį ir svarstyti, kaip geriau pašalinti neigiamą krizės poveikį darbo rinkoms, viešiesiems finansams ir potencialiam augimui", - sakė ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Choakinas Almunija (Joaquin Almunia).
Patyrusi giliausią, ilgiausią ir didžiausio masto nuosmukį savo istorijoje ES ekonomika pasiekė persilaužimo tašką. Pastaraisiais mėnesiais gerokai pagerėjo ekonominė situacija ir finansinės sąlygos, daugiausia dėl to, kad buvo imtasi precedento neturinčių fiskalinės ir pinigų politikos veiksmų. Keli finansiniai rodikliai jau vėl pasiekė prieš krizę buvusį lygį, o pasitikėjimas didėja. Taip pat sustiprėjo pasaulinės augimo ir prekybos perspektyvos, visų pirma sparčiai besivystančios rinkos ekonomikos šalyse. Dėl šių permainų ir palankaus atsargų koregavimo antrąjį šių metų pusmetį BVP augimas ES ir euro zonoje turėtų vėl būti teigiamas.
Komisijos nuomone, artimiausio laikotarpio perspektyvos ES ir užsienyje iš dalies pagerėjo dėl laikinų veiksnių. Kai jų poveikis 2010 m. pamažu išnyks, pasaulio ekonominė veikla greičiausiai sulėtės. Todėl manoma, kad prognozuojamuoju laikotarpiu ES eksporto augimas stabilizuosis tik palaipsniui.
Vidaus paklausos didėjimą taip pat varžo keletas veiksnių. Atsižvelgiant į menką pajėgumų panaudojimą, palyginti prastas paklausos perspektyvas, sumažėjusį pelningumą ir vis mažėjantį kreditų augimą, numatoma, kad iki 2011 m. investicijos neatsigaus. Nors ekonomikos nuosmukio metu privatus vartojimas buvo stabilizuojantis veiksnys, artimiausiu laikotarpiu vartojimą turėtų stabdyti poreikis mažinti namų ūkių įsiskolinimą ir prastos darbo rinkos perspektyvos.
Kitas ekonomiką varžantis veiksnys yra numatomas neigiamas finansų krizės poveikis potencialiai gamybos apimčiai. Taigi numatoma, kad po pirminio pakilimo BVP augimas ES ir euro zonoje šiek tiek sulėtės, o nuo antro 2010 metų pusmečio ims vėl spartėti.
Nors ES darbo rinka buvo atsparesnė ekonomikos nuosmukiui, negu tikėtasi, (daugiausia dėl trumpalaikių politikos priemonių, ankstesnių reformų ir kai kurių valstybių narių tendencijos išlaikyti įmonėse darbuotojų rezervą), ateinančiais ketvirčiais tikimasi didesnio darbo vietų skaičiaus mažėjimo. Numatoma, kad užimtumas šiais metais sumažės maždaug 2,25 proc. o 2010 m. - dar apie 1,25 proc. Greičiausiai užimtumas stabilizuosis artėjant 2010 metų pabaigai ir 2011 metais, kai atsigaus ekonomika.
Viešieji finansai taip pat patyrė stiprų smūgį. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas ES šiais metais išaugs trigubai (bus beveik 7 proc. BVP, palyginti su 2,25 proc. 2008 metais) ir 2010 m. toliau didės iki maždaug 7,5 proc. Šį pablogėjimą iš dalies sukėlė savaiminiai stabilizatoriai bei valstybių narių savo nuožiūra taikomos ekonomikos rėmimo priemonės, tačiau jis taip pat susijęs su didesniu nei įprasta pajamų mažėjimu dėl ekonomikos nuosmukio. Tikimasi, kad 2011 metais, kai ekonominė veikla suaktyvės ir bus nutrauktas laikinųjų priemonių taikymas, deficitas šiek tiek sumažės ir bus truputį mažesnis negu 7 proc. BVP. Tačiau skolos santykis turėtų ir toliau didėti.
Tikimasi, kad infliacija ES ir euro zonoje šiek tiek padidės, palyginti su dabartiniu labai žemu lygiu, bet išliks nedidelė visu prognozuojamuoju laikotarpiu. Numatoma, kad vidutinė suderinta infliacija abiejose zonose 2010 metais bus šiek tiek didesnė negu 1 proc., o 2011 m. - maždaug 1,5 proc. Nors kylančios prekių kainos greičiausiai skatins infliacijos didėjimą, didelis ekonomikos sąstingis ir nedidelis darbo užmokesčio augimas turėtų jį slopinti.
Po nuosmukio atsigaunančios ES ekonomikos perspektyvos yra labai neapibrėžtos ir priklausys nuo nemažos, bet iš esmės subalansuotos rizikos. Ekonomikai atsigaunant galimos malonios staigmenos, jei finansų sektoriaus patikimumui atkurti ir pasitikėjimui didinti skirtos politikos priemonės būtų veiksmingesnės, negu tikimasi, arba jei labiau išaugtų pasaulinė paklausa. Kita vertus, gali pasirodyti, kad silpnų darbo rinkos sąlygų ir investicijų suvaržymų poveikis bus didesnis, negu tikimasi. Be to, jei bankų sektoriaus balansas nepagerės, jis gali būti nepajėgus pakankamai remti atsigaunančią ekonomiką. Infliacijos perspektyvų rizika taip pat yra iš esmės subalansuota.
