Nors, kaip teigiama, ankstesniais metais ši infekcija buvo diagnozuojama jūreiviams, dabar maliarija užsikrečia turistai arba Afrikoje ar Azijoje dirbantys lietuviai. Prieš kelias savaites į Vilniaus infekcinę ligoninę pakliuvo dvi stiuardesės. Iš pradžių vienai moterų įtarta net ir mirtina Ebola.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja – sergančiųjų ar mirčių gali daugėti. Mat pernai per visus metus sergančių buvo tiek, kiek per pirmus keturis šių metų mėnesius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovai nerimauja. Žmonės į egzotiškas šalis keliauja nepasiruošę. Mojama ranka į vaistus, kuriuos tiek keliaujant ten, tiek po kelionės gerti tiesiog būtina. Skiepų nuo maliarijos – nėra.
Vaistai nepigūs. Viena pakuotė kainuoja apie trisdešimt eurų. Gal todėl dažnas tautietis pagalvoja, esą pavojingoji uodo patelė jį aplenks. Medikai teigia, kad taip galvojant rizikuojama.
„Liga pasireiškia labai aukštu karščiavimu, šaltkrėčiu. Karščiavimas gali būti 39-40 laipsnių ir tęsiasi tam tikrais ciklais. Žmonės karščiuoja kas dvi dienos. Kas trys dienos, priklausomai, koks sukėlėjas. Be karščiavimo būna labai stipri intoksikacija“, - sako LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.
Per kelias dienas, kaip aiškinama, padidėja blužnis ir kepenys. Pati pavojingiausia komplikacija – smegenų pažeidimas. Dažniausiai jis būna mirties priežastis. Teigiama, kad be šių komplikacijų gali ir kraujo krešumas sutrikimas, plaučių pažeidimai.
Gali žmogus pasveikęs neturėti ir jokių liekamųjų reiškinių, tačiau maliarijos sukėlėjai skirtingi. Jeigu žmonės ne iš karto kreipiasi į medikus, mikrobai gali išplisti po visą organizmą. Ir gydymui liga nepasiduoda. Tačiau mojančiųjų ranka į tokius medikų perspėjimus – daugėja.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per metus šimtas dvidešimt penki milijonai žmonių keliauja po įvairias atogrąžų šalis. Iš jų apie dešimt trisdešimt tūkstančių užsikrečia maliarija. Per dešimt metų Lietuvoje įvežtinės maliarijos atvejų užregistruota per keturiasdešimt atvejų.
