„Vėpla“, patempęs lūpą, prieina. Pasiklausyti, ką žilagalvės, neabejodamos savo išmintimi, kalba apie mirties bausmę. Ir klausysis dar ilgai, nes progų tikrai bus ne viena. Tikriausiai tik nebus laiko ramiems pokalbiams, kad vaikas išmoktų bendrauti argumentais, adekvačiai vertinti aplinką ir nesijausti vėpla. Bėgs metai ir „vėpla“ patempta lūpa taps raumeningu suaugusiuoju, iš kurio lūpų liesis visai kitokie žodžiai.
O galbūt gniaušis ir kumščiai. Nes kam gaišti laiką problemoms spręsti, kai galima viską užbaigti greitai – smūgiu? Teisus policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kad užaugo žvėrių karta. Tik – ne vien dėl socialinės atskirties. Kol kas nepanašu, kad įtariamieji 23-26 m. plungiškės merginos žudikai būtų skurdę. Ir dar – ta žvėrių karta tebeauga. Nes tam kelio neužkerta patys tėvai.
Smurtas gimdo smurtą
60 tūkst. kartų per metus policija sulaukia pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Palyginimui – per metus bent sykį ranką prieš artimą pakelia kiekvienas Alytaus gyventojas. O gal ir Panevėžio, nes dažniausiai į pareigūnus nesikreipiama. O gal – ir visas Vilnius, nes, pasak apklausų, vaikus diržu baudžia pusė Lietuvos tėvų. O kai vienas užmušamas, suputoja mirties bausmės šalininkai. Jos reikalavo ir keturmečio Mato tėvų kaimynai. Tie patys, kurie nesiteikė apie girdimą smurtą pranešti policijai.
Išeina taip, kad tauta priešinasi vaikų nemušimo įstatymui, nenori suprasti, kad augina juos smurto aplinkoje, bet stebisi, kad užauga žvėrys, o vėliau jiems patiems reikalauja mirties bausmės. Tarsi būtų pasekmių be priežasčių. Bausti visada lengviau nei paaiškinti. Bausti visada lengviau nei aiškinti tą patį labai ilgai, labai dažnai ir labai kantriai.
Susilaukti vaiko užtrunka daug trumpiau nei užauginti jį žmogumi. Tam, kad užaugintum žmogų, pačiam reikia labai daug mokytis. Ir taip – gali būti, jog net ir tada nepavyks. Bet prigimtinių recidyvistų nėra labai daug. Dažniausiai smurtauja ir nusikalsta tie, kurių aplinkoje buvo smurtaujama, arba kurių aplinkai buvo vis vien, kuo tie vaikai užsiima. Sunku įsivaizduoti, kad mirties bausmės reikalautų kantraus ir nuoseklaus auklėjimo šalininkai. Nes jie supranta, kad mirties bausmė tik rodo valstybės bejėgiškumą tvarkytis su problemomis. Smurto irgi griebiamasi tada, kai jaučiama, kad pokalbiu rezultato pasiekti nepavyks.
Kraujo troškimas tik apnuogina bėdas
Tautiečiai turi įdomų bruožą kalbėti, kad nuo jų niekas nepriklauso, kad jie – tik grūdeliai žmogėdriškose valdžios girnose. Tačiau kai ateina galimybė ką nors smerkti – vyksta masinis įsijautimas į Dievo vaidmenį, pamirštant savo indėlį į civilizuotą valstybę. O civilizuota valstybė nesijaučia galinti spręsti, kam gyventi, o kam – ne. Civilizuotoje valstybėje paprasčiausiai labai, labai mažai kam kyla mintis žudyti dėl automobilio. Civilizuotoje valstybėje kiekvienas žino, kad sulauks už tai atpildo.
O civilizuoti gyventojai toliau darys viską, kad naujų degradų būtų kuo mažiau. Ir rinks valdžią, kuri geba tam nulieti pamatus, o ne žadančią pinigus iš dangaus. Beje. Labai lengva reikalauti mirties bausmės, kai ją vykdyti turėtų kažkas kitas valstybės vardu. Kažin, jei būtų galimybė tą „teisingumą“ įvykdyti patiems, savo rankomis, kiek tokių budelių atsirastų?
O jei atsirastų, ar nėra tai paslėptas noras išsprogdinti savo pačių užslėptas nuoskaudas, vidines traumas ir žaizdas? Raskim jėgų joms gydyti. Priešui mirus savos žaizdos nenustoja kraujuoti.
