Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas palūkanų normą didino dar neregėtu tempu – nuo – 0,5 proc. pernai liepą iki + 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos. Mūsų banke už dvylikos mėnesių terminuotąjį indėlį jos yra 3,5 procento. Lietuvos gyventojų finansinė elgsena nesikeičia taip greitai, nors dauguma taupančiųjų ieško ir domisi būdais, kaip per infliaciją apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo.
Pamiršo indėlius
Neigiamos palūkanos žmones atpratino nuo indėlių – nuo kadaise labai populiaraus ir lietuvių pamėgto būdo saugoti ir gausinti savo lėšas. Iš dalies tai yra suprantama, nes euro zonoje neigiamų palūkanų laikotarpis tęsėsi septynerius metus.
Statistikos duomenimis, 2015 metų pradžioje į terminuotųjų indėlių sąskaitose gyventojai laikė maždaug pusę lėšų, o 2023 metų pradžioje – jau mažiau negu penktadalį. Ir, nors indėlių palūkanų dabar normos kyla, akivaizdu, kad namų ūkiai žengti koja kojon su permainomis nespėja.
SEB banke daugiau negu 4 iš 5 eurų yra laikomi banko sąskaitose, taip neišnaudojama galimybė įdarbinti laisvas lėšas. Klientai dėl to per metus gali prarasti beveik 160 mln. eurų.
Tokią sumą SEB analitikai gavo įvertinę privačių klientų sąskaitose laikomas lėšas, atsižvelgę į vidutines einamąsias išlaidas pragyvenimui ir nustatę, kurios lėšos galėtų būti laikomos dvylika mėnesių terminuotųjų indėlių, kurių palūkanos yra 3,5 proc., sąskaitose.
Neprisitaikę prie finansų pasaulio permainų, gyventojai atsisako visų šių pinigų. Gyventojams svarbu keisti savo elgseną – išnaudoti šiuo metu rinkoje kylančias palūkanas savo naudai ir didinti savo finansinę pagalvę ar kitas santaupas.
Sutaupytų lėšų užtenka
SEB banko duomenimis, gyventojai, norintys taupyti, turi pakankamai finansinių išteklių: penktadalis (20 proc.) privačių klientų šiuo metu banko sąskaitose laiko nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, dar trečdalio (32 proc.) lėšos sąskaitose viršija 10 tūkst. eurų.
Daugiau negu du trečdaliai (68 proc.) klientų, sudariusių terminuotųjų indėlių sutartis, sąskaitose laiko nuo 1 iki 10 tūkst. eurų, 15 proc. indėliai siekia 10–50 tūkst. eurų, 16 proc. – 100–1 tūkst. eurų. Tai rodo, kad kaip indėlis gali būti laikomos ir palyginti nedidelės, ir didelės santaupos. Pasibaigus indėlio terminui, įmokėta suma ir palūkanos pervedamos į kliento nurodytą banko sąskaitą.
21 proc. klientų turimi kaupiamieji indėliai yra 100–1 tūkst. eurų, 16 proc. – 1–5 tūkst. eurų. Daugiausia klientai sudaro iki 100 eurų kaupiamųjų indėlių sutarčių (50 proc.). Tai liudija, kad nemažai klientų puikiai supranta, kad taupyti, kaip ir investuoti, nebūtina didelių sumų. Be to, vis daugiau klientų naudojasi SEB skaitmenine taupykle, kuri padeda automatiškai kaupti lėšas išsikeltiems taupymo tikslams, tokiems kaip didesni pirkiniai, šventės, atostogos, ir kuria naudojantis kaupiamos santaupos laikomos kaupiamaisiais indėliais.
Kaupiamasis indėlis yra būdas taupyti neplanuotoms išlaidoms, nes indėlį galima bet kada papildyti ir bet kada lėšas pervesti į savo mokėjimo sąskaitą. Todėl kaupiamasis indėlis tinka gyventojams, kurie baiminasi, kad sukauptų lėšų gali prireikti anksčiau negu po metų ar nenorintiems įsipareigoti ilgesniam laikui.
Kaupiamojo indėlio terminas nėra nustatytas, o palūkanos apskaičiuojamos nuo indėlio sąskaitoje esančios pinigų sumos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį.
Metų palūkanos už kaupiamuosius indėlius šiuo metu jos yra 2 procentai. Palūkanos už dvylikos mėnesių terminuotuosius indėlius pagal naujas verslo ir privačių klientų sutartis yra 3,5 proc. per metus.
Taigi augančios indėlių palūkanos gyventojams ir verslui suteikia geresnių galimybių įdarbinti laisvas lėšas ir vėl imti puoselėti teigiamą finansinį įprotį, kuris per septynerius neigiamų palūkanų metus buvo gerokai primirštas.
Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
