Dėl to net tris kartus padaugėjo vaikų, turinčių rimtų emocinių problemų. Premjerė atkerta, kad labiau stengtis galėjo ne tik valdžia, bet ir eiliniai žmonės, o švietimo ministrė kaltę verčia savivaldybėms.
Prie Santaros klinikų Vaikų ligoninės šiandien buvo sujudimas. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga mažuosius ligoniukus iš pat ryto linksmina ne tik klounai raudonomis nosimis, žonglierius, bet ir visas orkestras. Sergantys vaikai irgi nusipelno būti laimingi, sako ligoninė.
Daugiausia žiūrovų – prie palatų langų. Veidai iškart pasipuošia šypsenomis, tačiau ir vaikai, ir tėvai neslepia – karantininiai metai buvo itin varginantys. Štai, ką sako vaikai ir jų tėveliai:
„Labai sunkiai, labai psichologiškai sunkiai ištvėrė visą karantiną. Bet džiaugiamės, kad gydytojai klounai labai padėjo mums.“
„Dabar labai liūdna, kai nėra jokių užsiėmimų per karantiną, nes negalima. Tai faina, kai būna.“
Bet ir „raudonos nosys“ mažuosius pacientus į palatas džiuginti grįžo tik prieš porą mėnesių.
„Vaikai tiek išsiilgę viso to. Vaikams reikia būti vaikais. Deja, kai esi uždarytas, labai sudėtinga“, – fondo steigėjas Rimantas Kaukėnas.
O uždaryti vaikai buvo ir tarp namų sienų. Kai kurie į klases negrįžo iki šiol. Taigi nuotoliu mokėsi kone visus mokslo metus.
„Švietimo sistemos sutrikimai labai stipriai lėmė vaikų savijautą. Manau, kad tikrąsias pasekmes dar pamatysime ateityje. Svarbesnis momentas yra emociniai dalykai, bendravimas. Vaikams augti sveikiems ypač svarbus bendravimas su bendraamžiais“, – teigė direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas.
O Vilniaus universiteto mokslininkai ištyrė, kad per karantiną vaikų, turinčių rimtų psichikos sveikatos sutrikimų, Lietuvoje padaugėjo net tris kartus. Ironiška, kad būtent 2020-uosius valdžia buvo paskelbusi „Vaikų emocinės gerovės metais“. Dabar emocinių problemų patiria net trečdalis 7–14 m. amžiaus vaikų ir paauglių. Klinikiniais duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikams emocinės problemos sutrikimais tampa per 4–6 mėnesius, o dalis lietuvaičių namie mokėsi net devynis mėnesius. Tad ko verti visi proginiai politikų sveikinimai Vaikų gynimo dieną, jei pasekmės jau bado akis?
„Kai įvyksta šventė, tai mes linkę tą dieną skambiai paminėti, o rytoj vėl viską pamirštame“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
„Lyginant su kitomis ES valstybėmis, mes atrodome labai prastai. Kada mokykla pradėjo konkuruoti su paslaugų, pasilinksminimo vietomis, mes puikiai suprantame, kad dauguma valstybių elgėsi priešingai – uždarius darbo vietas, mokykla buvo laikoma atidaryta. Svarbiausia buvo vaikų emocinė sveikata. Deja, mūsų valstybėje svertai nuvažiavo į kitą pusę“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Kodėl vaikai dar šiais mokslo metais negrįžo į mokyklas? Švietimo, mokslo ir sporto ministrė kaltina savivaldybes.
„Mūsų laukė didelis nusivylimas, ypač manęs, kai paaiškėjo, kad beveik pusė savivaldybių praktiškai nedėjo jokių pastangų sugrąžinti 5–11 kl. į mokyklas, net nebuvo klausiama tėvų dėl galimybės testuotis“, – teigė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Jeigu kažko nepadarė kažkuri savivaldybė, aš ne ministras, kad piktinčiausi, bet žinau, kad mes padarėme viską. Ir labai džiaugiuosi“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Viską turėjome padaryti mes visi. Jeigu būtume labiau laikęsi karantino apribojimų vasarį, kovą, turbūt dauguma vaikų jau būtų galėję grįžti į ugdymą kontaktiniu būdu. Dabar teks labai daug dėmesio skirti vasarai, vaikų užimtumui vasarą, ugdymo nuostolių kompensavimui“, – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kaip kompensuos tuos emocinius nuostolius, vaizdas dar blankus. Valdžia žada neformaliojo ugdymo lėšomis iki 70 tūkst. vaikų pakviesti į stovyklas emocinei būklei gerinti. O prezidentas skelbia, kad rugsėjo pirmąją visi lietuvaičiai grįš į klases, net jei koronavirusas dar rodys nagus.
„Švietimas turi grįžti į kontaktinį būdą nepaisant to, kas bus už lango“, – Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Valdžia žada įpareigoti mokyklas valdyti vaikų srautus, įsidiegti vėdinimo sistemas. Beje, testuotis moksleiviams nuo rugsėjo greičiausiai bus tik rekomenduojama, o ne privaloma.
„Pasiruošimo aš nedaug matau iš valstybės. Ir testavimo klausimai, ir visi kiti, sąlygos nėra aptartos“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
O štai testavimu nepatenkinti tėvai su vaikais vėl rinkosi reikšti nepasitenkinimo prie savivaldybių. Šįkart – piešti kreidelėmis. Tik Kaune dėl to susilaukė policijos priekaištų.
„O kai vaikai parkuose piešia, tai viskas tvarkoj?“ – klausė jie.
Pareigūnų prašymų žmonės nepaisė ir liko protestuoti toliau.
