Jau antra savaitė, kai politikai aršiai puola Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl valstybinės šeimos koncepcijos prieštaravimo Konstitucijai. Praėjusią savaitę Premjeras įspėjo laukiantis teisingo sprendimo dėl dar tik būsimo nutarimo. Kokios politikų kalbų ir nuomonių reiškimo ribos ir atsakomybė?
Buvęs KT pirmininkas profesorius Egidijus Kūris sako, kad kartais savo kaltinimais politikai griauna pasitikėjimą valstybe.
Profesoriau, ar galima teigti, kad Konstitucinis Teismas mūsų šalyje yra aukščiausia teisinė institucija, kurios sprendimus privalome vykdyti be išimčių?
Į antrąją Jūsų klausimo dalį iš karto galiu atsakyti – taip. Sprendimai yra vykdytini. O dėl pirmosios – čia yra truputėlį sudėtingiau. Iš tikrųjų KT yra aukščiausia institucija toje srityje, kuri apibrėžiama kaip jo kompetencija. Kitaip sakant, klausimais teisės aktas prieštarauja ar ne Konstitucijai, KT žodis yra galutinis. Bet Lietuvoje yra ne vien tik KT. Yra bendrosios kompetencijos teismų sistema, ir ten jie turi savo Aukščiausiąjį Teismą. Yra administracinė teismų sistema, ten yra Vyriausias Administracinis Teismas. Tai čia Lietuva neišsiskiria iš daugelio Europos valstybių, kur yra ne viena, o kelios teismų sistemos. Savo srityje KT, aišku, neturi jokių konkurentų.
Vieša KT sprendimo kritika. Ar ji yra kaip nors reglamentuota teisės aktuose, ar tai tik moralės ir etikos atsakomybė?
Reglamentavimo kažkokio, kaip kalbėti apie KT sprendimus, kaip ir bet kokio kito teismo sprendimus, nėra. Bet kultūringoje visuomenėje kai kurie dalykai yra savaime suprantami. Kur kas blogiau, kai tokiais kaltinimais ima svaidytis politikai, o nei šiaip kokie nors komentatoriai, o ne žiniasklaida ar žmogus iš gatvės.
Ar tada jie gali būti kaip nors baudžiami?
Na, priklauso nuo to, ką pasakė, kaip pasakė, kas tas politikas ir t. t. Jeigu Jūs turite galvoje Seimo narius, tai iš tikrųjų yra labai problemiškas dalykas. Visiems iš karto kyla klausimas, ar galima skelbti apkaltą, kai buvo neteisingai apkaltintas KT. Situacija ganėtinai kurioziška, nes tuo klausimu reikalinga paties KT išvada. Nemanau, kad KT labai džiaugtųsi, jei jam pačiam reikėtų spręsti klausimą: ar kas nors pažeidė Konstituciją, šiurkščiai sulaužė priesaiką, kritikuodamas neleistinu būdu patį KT. Čia iš tikrųjų būtų prieštaringa situacija.
Aš iš tiesų turėjau galvoje Seimo narius. Ir dabar noriu pacituoti vieną Seimo narį – Mantą Adomėną. Po to, kai buvo paskelbtas KT sprendimas dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos, jis pasakė taip: „Kaip vertinti tokią veiklą, kai neišrinktas, neatskaitingas žmonių būrelis pagal savo išankstinius įsitikinimus lanksto Konstituciją, kaip jiems patinka. Aš manau, kad tai yra nusikalstama veikla, kad taip iškreipiamas Lietuvos įstatymų pagrindas. Ir tai turėtų kelti didžiulį susirūpinimą visiems piliečiams, kuriems iš tiesų rūpi, kad mūsų įstatymai būtų tautos valios išraiška, o ne didelių, nežinia kieno interesams tarnaujančių grupelių interesų išraiška“. Kaip vertinti Seimo nario pareiškimus?
Aš jau esu šituos pareiškimus įvertinęs viešai ir galiu dar kartą pakartoti: čia buvo peržengtos visos ribos. Politikas šitaip kalbėti negali. Ką gali sau leisti žiniasklaidos atstovas, kur kas daugiau gali, ką gali nepriklausomas komentatorius, galų gale teisininkas mokslininkas, nors čia ne teisiniai argumentai, čia teisės nerasta su žiburiu, tai politikas turėtų prikąsti liežuvį. Ir žinoti, kad jis tokiais kaltinimais griauna pasitikėjimą valstybe. Ne KT, ne konkrečiais žmonėmis. Jis griauna pasitikėjimą viena iš trijų valstybės valdžių, t. y. teismine valdžia.
Žinant, kad p. Adomėnas yra Seimo atstovas kažkurioje byloje, kuri dar tik laukia savo nagrinėjimo KT, man labai įdomu būtų pažiūrėti, kaip p. Adomėnas ateis į KT salę, kaip atstovas toje byloje, kaip jisai atsistos, kaip jis kreipsis žodžiais „Gerbiamas Teisme“ po to, ką jisai pasakė. Aš manau, kad čia yra tiesioginis signalas Seimo Pirmininkei pakeisti p. Adomėną, kaip atstovą atitinkamoje byloje, nes toks žmogus negali niekam atstovauti.
Dar vienas Seimo narys Rimantas Dagys, po KT sprendimo iškėlė tokią mintį, kad čia reikia atsiklausti visuomenės nuomonės, pvz., referendumo ar apklausos būdu. Jei pavyktų surengti referendumą, ar tai reiškia, kad KT sprendimas nebegaliotų?
Ne, KT sprendimas galiotų, nes jis buvo priimtas šitos Konstitucijos pagrindu. Bet jeigu referendumu būtų pakeista atitinkama Konstitucijos nuostata, tai ateityje, kai reikėtų aiškinti tą nuostatą ir jos pagrindu spręsti, ar teisės aktai, dabar ar ateityje išleisti, neprieštarauja Konstitucijai, tai būtų vadovaujamasi nauja Konstitucijos nuostata. O šiandien KT nutarimas yra priimtas toks, koks yra, jis yra priimtas dabartiniu konstituciniu pagrindu. Man tik įdomu, kokią formuluotę siūlytų p. Dagys, nes pasakyti, kad reikia referendumo, tai yra tik 5 procentai tikros iniciatyvos. Iš tikrųjų reikėtų pasakyti, dėl kokios formuluotės turėtų pasisakyti tauta.
Premjeras Andrius Kubilius dar prieš KT imantis klausimo dėl pareigūnams neišmokėtų priedų už viršvalandžius pareiškė, kad jis „laukiantis išmintingo KT sprendimo, nes lėšos yra labai įtemptos, Vyriausybė skaičiuoja kiekvieną litą, o KT, jis mano, yra išmintingas teismas ir supranta, kad jo sprendimai neturėtų būti tokie, kurie Lietuvą vėl grąžintų į finansinės krizės laikotarpį“. Ar čia nėra spaudimo teismui?
Aš manau, kad yra pagrindas taip kalbėti, yra pagrindas taip galvoti, kad tai yra tam tikras poveikis teismui. Aš nesakau, kad yra tiesioginis spaudimas. Bet žinot, mes esame įpratę galvoti, kad poveikis teismui, tai poveikis po kilimu. Kažkas susirado kokį teisėją, surado tarpininką, atėjo nupirko, įkišo voką ar kažką panašaus. Šiuo atveju kalba vienas iš aukščiausių valstybės pareigūnų, t. y. Ministras Pirmininkas. Ir jis kalba viešai, jis kalba prieš kameras. Visi kanalai tą parodo, tai žinot, negali sakyti, kad čia yra kažkoks partizaniškas ar kitoks slaptas poveikis. Aš manau, kad šiuo atveju labai tinka tas posakis „praleido progą patylėti“. Premjeras taip sakyti neturėtų.
KT dėl šeimos koncepcijos buvo apkaltintas kairiųjų ir liberaliųjų pažiūrų parėmimu, jeigu mes prisimintumėm Rolando Pakso atvejį, vėlgi KT buvo apkaltintas, kad palaiko Prezidento oponentus, jeigu kalbame apie dvigubos pilietybės klausimą vėl prikišta politika. Ar gali KT iš tiesų tapti politiniu įrankiu, o ne vien teisiniu. Ir kaip nuo to atsiriboti?
Čia teismas teisia įstatymą. Įstatymus leidžia politinė institucija. Tai neišvengiamas sąlytis su politika. Bet yra labai svarbu, kad argumentai yra teisiniai, kad čia yra politika įvelkama į teisės rūbą, kad teisė stoja tarsi virš politikos. Kitaip sakant, politika turi paklusti teisei. Politika yra labai autonomiška gyvenimo sritis ir ten daug kas galima, bet negali politika iškilti virš teisės. Šita tradicija Europoje formavosi nuo dešimto amžiaus vidurio, vadinamajai teisinės viršenybės sampratai yra daugiau nei 1000 metų. Ir kai mes Lietuvoje iš žmonių, kurie turi galimybę įvairiuose portaluose išdėstyti savo „mintis“, išgirstame, kad politikai nepaliekama jokios autonomijos, turėtų viską nuspręsti tauta ir tauta pasakys, kokia ta aukščiausioji teisė, o KT, kur sėdi tikri teisininkai, neturi jokio žodžio, tai, žinot, čia yra griovimas pačių pamatų, ant kurių laikosi vakarų civilizacija ir vakarų teisės tradicija.
Tauta gali daug ką pasakyti, tauta gali pakeisti Konstituciją, bet tauta niekados negalės nuspręsti, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kadangi vienas iš teisės aiškinimo ir teisės taikymo kanonų visuotinai pripažintas yra – sprendžiant teisinį klausimą negalima vadovautis gandais ir negalima vadovautis visuomenės nuomone. Jeigu mes vadovautumėmės visuomenės nuomone, tai mirties bausmę, paklausę tautos, galėtume grąžinti rytoj, nors ji prieštarautų Konstitucijai, ir tas buvo pasakyta prieš 13 metų.
Profesoriau, o ką Jūs manote apie tai, kad į KT kreiptis galėtų pavieniai asmenys, privatūs asmenys?
Aš manau, kad tai yra būtina. Individualus skundas vis labiau paplinta Europoje ir pasaulyje. Valstybių, kuriose jo nėra, lieka vis mažiau, deja, Lietuva yra tame sąraše. Seime prieš keletą metų yra priimta individualaus skundo įvedimo koncepcija, tai yra susiję su Konstitucijos pataisų darymu. Buvo tam tikri parengiamieji darbai, bet paskui politinė valia išnyko. Išnyko ne be kai kurių užkulisinių intrigėlių, bet šiandien tokios politinės valios nėra. O man atrodo, kad šitas klausimas yra pribrendęs.
Nemira Pumprickaitė
