Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas trečiadienį pradėjo liudytojų apklausą rašytojo Vytauto Petkevičiaus procese dėl mirusio asmens - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio - šmeižimo knygoje "Durnių laivas".
V. Petkevičiaus iniciatyva iškviesti garbaus amžiaus liudytojai beveik neprisiminė faktinių teismą dominusių aplinkybių, tačiau labai emocingai suvedinėjo sąskaitas su vienu iš bylos iniciatorių - europarlamentaru Vytautu Landsbergiu. Todėl teisėjų kolegijos pirmininkui Olegui Zaicevui teko padaryti ne vieną pastabą, kreipiant liudytojų atsakymus į procesines vėžes: "Čia ne veteranų ar aktyvistų mitingas. Vyksta teismas".
Kartu su broliu Gabrieliumi Žemkalniu į teismą atvykęs V. Landsbergis atvirai suabejojo kai kurių liudytojų patikimumu. "Tų liudininkų parodymai, kuriuos mes išgirdome, labai atitinka knygos pavadinimą", - per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė V. Landsbergis.
Savo ruožtu bestseleriu tapusios knygos "Durnių laivas" autorius V. Petkevičius užtikrino nesigailintis dėl publikuotų teiginių, kadangi V. Landsbergio-Žemkalnio temą gvildena jau keletą dešimtmečių.
"Aš Landsbergiu pradėjau domėtis dar dirbdamas "Tiesoj" (buvęs dienraštis - Eltos past.), septyniasdešimtaisiais metais jau rašinėjau, o jis nori primest, kad tik dabar", - kalbėjo V. Petkevičius. Žurnalistų paklaustas, ar knyga parašyta pagal liudininkų parodymus, rašytojas tik atsiduso: "Eikit jūs, gerbiamieji žurnalistai, pas dėdę. Aš rašiau, remdamasis medžiaga, knygomis, laikraščių straipsniais, o ne liudininkais".
Anot V. Petkevičiaus, jau knygai pasirodžius šie žmonės pradėjo važiuoti pas jį ir prašėsi pakviečiami liudyti teisme. Taip atsitikę ir su Ignalinoje gyvenančia 82 metų Veronika Bukauskaite, kurios tėvą V. Landsbergis-Žemkalnis esą išdavė tarybinėms represijoms.
V. Petkevičius per savo advokatą Vytautą Sviderskį paprašė teismo prijungti prie bylos pokalbio su V. Bukauskaite įrašą ir 13 ištraukų iš įvairių knygų bei spaudos leidinių. V. Petkevičiaus tvirtinimu, šie dokumentai liudija V. Landsbergį-Žemkalnį buvus "dvigubu žvalgu", esą dirbusiu ir buvusios Sovietų Sąjungos, ir fašistinės Vokietijos saugumo tarnyboms.
Teismas tokį V. Petkevičiaus prašymą patenkino. Tam neprieštaravo ir V. Landsbergis. "Man daugelis šitų "užmetimų" žinomi. Daugelis jų neišlaiko jokios faktologinės kritikos, nes akivaizdžiai painiojamos datos", - sakė V. Landsbergis.
Kartu teismas patenkino ir nukentėjusiųjų prašymą - į kitą posėdį iškviesti bei apklausti liudytojais Muzikos akademijos profesorę Veroniką Vitaitę, jos seserį Viktoriją Vitaitę, Architektų sąjungos narius Vytautą ir Algimantą Nasvyčius bei Vytautą Čekanauską. Kaip teismui paaiškino V. Landsbergis, šie žmonės labai rūpinosi, kad iš emigracijos grįžusiam jo tėvui būtų sugrąžintas bent vasarnamis Kačerginėje ir nusipelniusio architekto vardas.
Trečiadienį teisme liudiję politiniai kaliniai ir partizaninio pasipriešinimo dalyviai vienu balsu tvirtino esą įsitikinę, kad būstas V. Landsbergiui-Žemkalniui buvo sugrąžintas ne dėl nuopelnų Lietuvai, o už bendradarbiavimą su KGB.
"Šiaip sau šitokio dėmesio negalėjo būti. 1959 metais KGB sugrąžino V. Landsbergį-Žemkalnį į Lietuvą kaip gerą žvalgą", - teismui tvirtino liudytojas Stasys Stungurys. Tačiau savo žodžių negalėdamas patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, S. Stungurys pasiteisino: "Man 76 metai, detaliai prisiminti viską sunku".
Panašiai kalbėjo ir buvęs Seimo narys Aleksandras Bendinskas, tvirtindamas esant daugeliui "šalutinių požymių", kad V. Landsbergis-Žemkalnis "nėra visiškai švarus". "Jeigu pareiškėjas tų dokumentų nematė ar nežino, tai dar nereiškia, kad jų nėra", - sakė A. Bendinskas. 1992-1996 metų kadencijos Seime A. Bendinskas buvo V. Petkevičiaus vadovaujamo Nacionalinio saugumo komiteto narys.
Po rėksmingų liudytojo Brunono Pakėno pareiškimų V. Landsbergis net suabejojo, ar šis liudytojas į teismą atėjo blaivus. "Skubu dar sotkę padaryt", - išeidamas iš salės atkirto B. Pakėnas.
Kaip jau skelbta, šiai išskirtinei bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija: pirmininkas O. Zaicevas ir teisėjai Jolanta Malijauskienė bei Alenas Piesliakas. Atvejai, kai trijų teisėjų kolegijos nagrinėja bylas pirmosios instancijos teismuose, ypač reti.
Ikiteisminio tyrimo metu rašytojui V. Petkevičiui pateiktas įtarimas dėl šmeižimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinį. Pagal šią normą: "Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų".
Tyrimo duomenimis, V. Petkevičius tyčia apšmeižė mirusį asmenį, paskleisdamas melagingus, neatitinkančius tikrovės, prasimanytus ir žeminančius V. Landsbergį-Žemkalnį teiginius knygoje "Durnių laivas", kurią leidykla "Politika" išleido 2003 metais.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2003 metų spalio 17 dieną pagal politiko V. Landsbergio ir jo brolio G. Žemkalnio pareiškimą generaliniam prokurorui.
Pareiškime teigiama, kad V. Petkevičius knygoje "Durnių laivas" paskelbė keturis šmeižikiškus teiginius apie jų mirusį tėvą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį. Tvirtinama, kad knygos autorius "sąmoningai šmeižia jų tėvą, jo garbingą vardą, daro didelę moralinę žalą šmeižiamojo vaikams ir jų šeimų nariams".
Kaip nurodo pareiškėjai, prieš dešimtį metų miręs tėvas nuo tokių šmeižikiškų teiginių pats negali apsiginti, todėl jie prašė iškelti minėtos knygos autoriui baudžiamąją bylą už šmeižimą.
ELTA
