„Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema deja yra Vilnius. Jame gyvena 20 proc.Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40 proc.nuo visų atvejų Lietuvoje.
Pažiūrėjus į istorinį trendą, matosi nuoseklus Vilniaus dalies augimas nuo vasario mėnesio. Tai sutampa su britiškos atmainos paplitimo scenarijumi, kai turim tam tikrą įsibėgėjimo periodą, o tada sprogimą. Žiūrint į mobilumo duomenis irgi matosi, kad mobilumas yra didesnis negu buvo žiemą ir rudenį.
Taigi turime situaciją, kai Lietuvos rodiklius tempia žemyn vienas regionas, o kituose situacija yra kur kas geresnė“, – savo socialiniame feisbuko tinkle skelbia mokslininkas.
Pasak jo, akivaizdu, kad tolimesni veiksmai turi būti daromi ne visai Lietuvai, o atsižvelgiant į regionus.
„Vilniui (visam regionui) reikia papildomo dėmesio. Prieš imantis konkrečių veiksmų vis dėlto reikėtų papildomos analizės. Ar mes žinome, kur labiausiai plinta virusas? Elementarus lockdownas veikia, kai žmonės juo tiki. Jeigu juo netikės, jo įvedimas norimo rezultato nepasieks.
Kita vertus, epidemiologinė situacija Vilniuje dabar yra tokia, kai atviras klausimas – ar yra erdvės kokiems nors kitokiems veiksmams, ypač turint omenyje naujienas apie PAR atmainos atsiradimą.
Iš ne lockdowno veiksmų – tai aktyvus kontaktų atsekimas ir profilaktinis testavimas yra tie veiksmai, kurie turi būti daromi. Kiek jie padės konkrečiai Vilniui, neaišku, bet visoje Lietuvoje tai turi būti daroma ypatingai uoliai, tam kad esanti gera situacija nepradėtų blogėti.
Trečia banga atėjo, deja, anksčiau negu norėjom, tai reikia susiimti ir su ja tvarkytis. Pavasaris yra netoli ir jis turėtų ženkliai padėti. Tikiuosi esam išmokę daug pamokų ir su šita banga susitvarkysim kur kas greičiau negu su pirmomis dviem. Trečias kartas nemeluoja“, – skelbia V. Zemlys-Balevičius.
