Kaip po ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo specialistas, gyvename tuo metu, kai prasideda lenktynės su laiku, mat optimistinis scenarijus kol kas neatrodo labai realus.
„Pateikėme tris scenarijus – optimistinį, vidutinį ir pesimistinį. Pagal optimistinį scenarijų artimiausiu metu stebėsime nedidelį naujų atvejų augimą, jau dabar tai matome ir jis greičiausiai išliks. Kalbėdami apie vidutinišką atvejų skaičių mes galėtume tikėtis apie 500–600 atvejų per dieną ir balandžio viduryje turėtume pereiti į mažėjimą.
Tačiau, kad ir kaip norėtųsi, tokio mažėjimo, kokį stebėjome sausio, vasario mėnesį, tikrai nesitikime. Mūsų manymu, šis scenarijus labai norimas, bet mažai tikėtinas, nebent bus įvedamos kažkokios papildomos karantino priemonės“, – aiškino profesorius.
Vidutinis scenarijus rodo atvejų augimą Lietuvoje, kuris balandžio mėnesio viduryje gali perkopti ir 1000 atvejų ribą per dieną.
„Šis scenarijus labiausiai tikėtinas, jei išliks dabartinė situacija. Nors tai atrodytų kaip padidėjimas, tai dar būtų neblogas variantas įvertinus visas aplinkybes, vertinant situaciją kitose šalyse“, – sakė M. Stankūnas.
Taip pat paskaičiuotas ir pesimistinis scenarijus. Pagal jį balandžio mėnesį matoma trečioji koronaviruso bangą.
„Ji gali būti tikrai didelė, kuri savo dydžiu gali prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Preliminariais skaičiavimais, galėtų siekti net po 3000 naujų atvejų per dieną. Šis scenarijus yra tikėtinas, jei britiškoji atmaina taps absoliučiai dominuojanti, pasitvirtins, kad ji gerokai labiau užkrečiama“, – sakė jis.
Stebimas atvejų augimas
Mokslininkas kartu informavo, kad jau nuo vasario vidurio stebimas naujų atvejų augimas pasauliniu mastu.
„Per paskutinę savaitę pasaulyje buvo nustatyta per 3 mln. naujų atvejų, fiksuota 60 tūkst. mirčių. Taigi matomas padidėjimas nuo vasario 15 d. Anksčiau nuo naujų metų buvo mažėjimas, o dabar vėl matomas augimas“, – sakė jis.
Didžioji dalis – 80 proc. naujų atvejų nustatoma Europoje ir JAV. Žvelgiant į Baltijos regioną, matoma, kad sudėtingiausia situacija Estijoje, Lenkijoje.
„Lietuva kol kas atrodo neblogai, tačiau situacija keičiasi. Matome, kad naujai nustatomų atvejų skaičius didėja ir per vakar dieną buvo nustatyti 885 atvejai. Tai yra didžiausias skaičius nuo sausio 28 d.“ – kalbėjo M. Stankūnas.
Kartu jis konstatavo, kad viruso efektyvus reprodukcijos dydis jau yra virš 1, o tai reiškia, kad epidemija plinta.
„Jis tą svarbią ribą peržengė kovo 12 d.“, – pridūrė ekspertas.
Atvejų šuolis Lietuvoje
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 195 tūkst. 115 asmenų, deklaruota – 151 tūkst. 721 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 7429 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 823.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 6099 žmonės, antra doze – 1280 asmenų. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 281 tūkst. 871 žmogus, abiem dozėmis – 126 tūkst. 143 asmenys.
