Duobės JAV yra nemenka problema, nes dėl jų vairuotojai gadina automobilius, o tai jiems kainuoja apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,9 mlrd. eurų), arba apie 306 JAV dolerių (apie 291 eurų) vienam vairuotojui per metus.
Šių išlaidų sumažinimas būtų nauda ir eismo dalyviams, ir aplinkai. Viena šią problemą sprendžianti komanda sako, kad rado savotišką sprendimą – priversti įtrūkusį kelią sutvarkyti save patį.
Naujasis asfaltas „užgytų“ pats
Šie įtrūkimai atsiranda, kai bitumas – lipni, juoda medžiaga, naudojama asfalto gamyboje, veikiama deguonies – sukietėja.
„Sudėtingus molekulinius organinius skysčius, tokius kaip bitumas, tepalai, žalia nafta ar bioskaidžios alyvos iš biorafinavimo gamyklų, iš esmės yra sudėtinga modeliuoti molekuliniu tikslumu, atsižvelgiant į didelę organinių molekulių įvairovę ir jų sudėties sudėtingumą“, – aiškino komanda.
Ir pridūrė: „Siekdami išspręsti šį trūkumą, sukūrėme skaičiavimo sistemą, kuri leidžia tiesiogiai iš dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos (GCMS) eksperimentinio apibūdinimo generuoti duomenimis pagrįstus reprezentatyvius bet kokio sudėtingumo organinių molekulių mišinio modelius, taip sumažinant žmogiškąjį šališkumą kuriant modelius ir suteikiant platformą savarankiškam skaitmeniniam molekulinių organinių skysčių kūrimui.“
Sprendimas, kurį komanda pasiūlė ir išbandė laboratoriniuose eksperimentuose, kurie dar bus paskelbti, apima mažų, „itin atsparių biologinių sporų“, mažesnių už žmogaus plauką, naudojimą.
Šios medžiagos yra užpildytos perdirbtais naftos pagrindo „atnaujintojais“, kurie išsiskiria, kai asfaltas pradeda trūkinėti, taip sustabdydami (arba atvirkščiai, pakreipdami) šį procesą.
„Atlikdami tyrimus norime imituoti gamtoje pastebėtas gydomąsias savybes. Pavyzdžiui, nupjauto medžio ar gyvūno žaizdos natūraliai užgyja, pasitelkus jų pačių biologiją“, – sakė daktaras Francisco Martinas-Martinezas.
„Sukūrus asfaltą, kuris gali pats gyti, padidės kelių patvarumas ir sumažės poreikis lyginti duobes“, – tęsė jis.
Sumažėtų ne tik išlaidos, bet ir priklausomybė nuo naftos ir gamtinių išlaidų
Savaime išsilyginantys keliai ne tik leistų sutaupyti išlaidas kelių tvarkymui, bet ir padėtų sumažinti aplinkosaugos išlaidas, susijusias su kelių naudojimu.
„Naujajame asfalte taip pat naudojame tvarias medžiagas, įskaitant biomasės atliekas. Tai sumažins mūsų priklausomybę nuo naftos ir gamtinių išteklių“, – aiškino F. Martinas-Martinezas.
„Biomasės atliekų galima gauti visur, be to, jos yra pigios. Infrastruktūros medžiagų gamyba iš vietinių išteklių, tokių kaip atliekos, sumažina priklausomybę nuo naftos prieinamumo, o tai padeda toms pasaulio vietovėms, kurios turi ribotą prieigą prie naftos pagrindu pagaminto asfalto“, – kalbėjo daktaras.
Laboratoriniai eksperimentai, apie kuriuos dar bus paskelbta, parodė, kad taikant naujovišką metodą pavyko sutvarkyti asfalto dangos „mikroįtrūkimą“ per mažiau nei valandą, visiškai išvengiant įprasto trūkinėjimo proceso.
Nors šis metodas yra daug žadantis, tačiau, kol jį bus galima pritaikyti, reikės tolesnių tyrimų ir investicijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
