„Jei ne dukra, niekada gyvenime nebūčiau ėjusi į šią sferą, – atvirauja Auksė, kurios specialybė visiškai nesusijusi su socialiniu darbu – ji baigė KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetą. Autizmas ir ataksinis cerebrinis paralyžius – šios diagnozės nustatytos jos dukrai Rugilei. Mergaitė nekalba, sunkiai bendrauja, dėl to mama supranta, kad jai rasti savo vietą gyvenime bus labai sunku. „Dukra tampa paaugle, todėl turiu žiūrėti, ką ji veiks toliau“, – sako moteris, nusprendusi pati imtis teikti paslaugas, kurių bendruomenėje labai trūksta.
Viskas prasidėjo nuo poreikio
A. Griškonienė prieš keletą metų įkūrė viešąją įstaigą „Mano vaikas“. Ji norėjo pradėti teikti laikinojo atokvėpio paslaugą, nes pačiai reikėjo tokios pagalbos. „Rugilė buvo mažesnė, ir šios paslaugos rajone niekas neteikė, arba buvo didelės eilės“, – prisimena moteris. Ji matė, kad tokios paslaugos poreikis labai didelis, o teikiančių ją labai mažai. Deja, tuo metu nerado finansavimo šaltinio ir šią mintį atidėjo į šalį. Prieš metus Auksė patyrė sunkią kojos traumą, teko ilgam užsidaryti namuose, netgi išbandyti neįgaliojo vežimėlį. Moteris nebegalėjo dirbti šeimos medelyne. Vyras vis ragino vėl sugrįžti prie ankstesnės idėjos. Auksė pradėjo domėtis, ieškoti informacijos. Tuomet sužinojo apie Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurio idėjos Auksei pasirodė labai priimtinos. Ypač ją sudomino galimybė įkurti socialines dirbtuves. „Tai buvo pati aiškiausia paslauga. Iš karto supratau, ką daryti“, – pasakoja Auksė. Kartu su vyru Sauliumi Jasevičiumi ėmėsi veikti – parašė projektą, įrengė patalpas ir jau laukia karantino sąlygų atlaisvinimo, kad galėtų atverti duris. Socialinių dirbtuvių tikslas – ugdyti ir palaikyti proto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų, kurių bendrieji darbiniai gebėjimai riboti ar labai riboti, darbinius įgūdžius. Darbinės veiklos turi būti prasmingos, orientuotos į rezultatą. Reikėjo sugalvoti, kokį produktą gaminti, kad darbas būtų nesudėtingas, tačiau prekė būtų reikalinga, ją pirktų. Nutarė gaminti kačių kraiką. „Auginame 2 Meino meškėnus, jiems nuolat perkame kraiką, kuris yra gaminamas iš antrinių žaliavų – supresuotų pjuvenų granulių. Pagalvojome su vyru, kad šis produktas visada reikalingas. Be to, mums buvo svarbi ekologiškumo idėja“, – pasakoja A. Griškonienė. Jos teigimu, darbas bus nesunkus – reikės sufasuoti pjuvenų granules, užklijuoti lipdukus ir pan.
Sąrašuose – daugiau žmonių, negu numatyta vietų
Moteris sako, kad jau dabar norinčiųjų lankyti socialines dirbtuves yra daugiau, negu yra vietų (projekte numatyta galimybė priimti 10 negalią turinčių žmonių). Jos skirtos Prienų miesto ir rajono gyventojams. Dažniausiai tai – iš namų neišeinantys, kitų užsiėmimų neturintys jaunuoliai. Pasak Auksės, šiuo metu bendraujama su jų artimaisiais, kurie tikisi, kad negalią turintys šeimos nariai butų užsiėmę, saugūs, susirastų draugų. Pagrindinis kriterijus atrenkant socialinių dirbtuvių lankytojus – motyvacija, noras ką nors veikti. „Tai labai svarbu, nes tik su motyvuotu žmogumi galima bendradarbiauti“, – dalijasi mintimis socialinių dirbtuvių įkūrėja.
Socialinių dirbtuvių lankytojams skiriama stipendija (38 eurai), bet Auksė sako apgalvojusi ir kaip pati motyvuos būsimus darbuotojus. Ji sako paseksianti Trakų neįgaliųjų užimtumo centro pavyzdžiu – su centro lankytojais yra sutariama, kad padarius konkretų darbą lauks atlygis, pavyzdžiui, išvyka. „Svarbu, kad jie jaustų, jog tai priklauso nuo jų indėlio – nuo to, kaip jie stengėsi, kiek maišelių supakavo“, – sako A. Griškonienė.
Darbas bus planuojamas lanksčiai ir derinamas su užimtumo veikla. Maksimalus darbo socialinėse dirbtuvėse laikas – 6 valandos (įskaitant pietų pertrauką ir poilsio pertraukėles). Jei kažkam bus sunku tiek laiko dirbti, jie galės imtis kitų veiklų – rankdarbių ir pan. Socialinės dirbtuvės nesamdys valytojos. Už tvarką bus atsakingas vienas iš lankytojų, kitas rūpinsis teritorijos priežiūra. Auksė įsitikinusi, kad lavinti šiuos įgūdžius taip pat labai svarbu ir ateityje jie galbūt pravers ieškant darbo. Viena mergina labai mėgsta megzti ir nerti. Auksė sako pati turinti hobį – nerti rankines iš virvelių, todėl kilo mintis, kad ir būsimoji socialinių dirbtuvių lankytoja galėtų išmokti jas gaminti ir taip užsidirbti. „Tokių dalykų, rankdarbių, rinka yra, tik ne Lietuvoje. Paprasčiausias būdas – įdėti savo darbus į „Etsy“ platformą“, – dalijasi mintimis A. Griškonienė ir priduria, kad idėjų jai tikrai netrūksta. Belieka viską įgyvendinti. Moteris džiaugiasi, kad prie jų komandos prisijungė patyrusi socialinė darbuotoja, tikimasi, kad kartu pavyks išspręsti visus kylančius iššūkius.
Dirbti gali kiekvienas
Auksė pasakoja, kad labai svarbu negalią turinčius žmones įtraukti į veiklą. Ji su vyru dukrą pratina dirbti šeimos medelyne – mergaitė gali, tarkim, paimti vazonėlį iš automobilio ir nunešti į lysvę ir atvirkščiai. „Pamažu didiname jos darbinį potencialą“, – Auksė įsitikinusi, kad daugelis, net ir sunkiausią negalią turinčiųjų, gali išmokti ir įprasti ką nors dirbti, tik reikia parinkti jiems tinkamą veiklą. Pavyzdžiui, viena moteris turi obsesinį-kompulsinį sutrikimą – ji yra itin reikli švarai. Šiuo metu ji dirba valymo srityje ir darbdaviai kelerius metus iš eilės renkasi būtent ją dėl kruopštumo. Tai pavyzdys, kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo žmogaus trūkumai, galima paversti privalumais.
Auksė sako suprantanti, kad tokiems žmonėms, kaip jos dukra (jai nustatytas sunkus autizmas, mergaitė nekalba, sunkiai užmezga kontaktą), atviroje darbo rinkoje būtų sunku prisitaikyti. Vis dėlto suformulavus konkrečias užduotis, skyrus pagalbininką, kai kuriuos darbus ji tikrai galėtų atlikti bet kurioje įmonėje. Moteris tikisi, kad daliai socialinių dirbtuvių lankytojų darbas jose taps tarpine stotele į darbo rinką. „Labai tikiuosi, kad vėliau galėsiu padėti jiems įsidarbinti realioje įmonėje – galbūt valymo ar aplinkos tvarkymo srityje“, – planais dalijasi Auksė.
Nekantrauja pradėti veiklą
Auksė džiaugiasi, kad idėją palaiko ir savivaldybė – skyrė patalpas ištuštėjusiame vaikų darželyje, pačiame miesto centre, pažadėjo nupirkti žoliapjovę. „Gavome paramos baldais, patalpos yra, darbuotojai ir lankytojai yra, gaila, kad negalime pradėti dirbti“, – dalijasi mintimis socialinių dirbtuvių vadovė.
Auksės mintyse sukasi ir daugiau projektų. Per Prienų vietos veiklos grupę moteris planuoja rengti edukacinius užsiėmimus šeimoms ir negalią turintiems vaikams, organizuoti hipoterapijos užsiėmimus. Ji pradėjo bendradarbiauti ir su Prienų rajono neįgaliųjų draugija.
„Ši veikla man labai patinka. Aš tai vadinu kūryba, – atvirauja moteris. – Nepadariau karjeros, kaip planavau. Tikiuosi, kad šioje srityje man pavyks realizuoti save.“ Dukrelės gimimas pakeitė Auksės gyvenimo kelią. „Kai Rugilė gimė, pirmą lopšinę dainuodama, aš sakiau, kad ji bus ypatinga. Įsivaizdavau, kad puikiai mokysis, baigs universitetą, kaip ir aš, susikurs puikią karjerą. Rugilė ir yra ypatinga, tik ne taip, kaip aš įsivaizdavau“, – prisimena Auksė, dabar jau auginanti 3 vaikus.
Taip, turėtų būti taikomos išimtys.
Ne, išimtys neturėtų būti taikomos.
Nežinau, man tai neaktualu.
Nuo globos iki galimybių
Socialinės dirbtuvės finansuojamos Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) įgyvendinamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšomis. Jį finansuoja Europos socialinio fondo agentūra (ESFA). Įgyvendinant projektą negalią turintys asmenys (pirmiausia iš pertvarkomų didelių valstybės globos įstaigų) bus apgyvendinti apsaugotuose būstuose. Čia jiems bus teikiama pagalba apsitarnaujant ir tvarkantis kasdienius reikalus, ieškant darbo ir įsidarbinus. Taip pat sunkią proto ar psichikos negalią turintiems asmenims pagal susitarimą bus teikiama pagalba priimant kai kuriuos svarbesnius kasdienio gyvenimo sprendimus, pvz., įsigyjant didesnės vertės daiktus ar imant paskolas.
NRD ir ESFA pertvarkos projekto II etapui finansuoti numatyta beveik 18 mln. eurų. Planuojama, kad per trejus metus paslaugas gaus daugiau nei 900 proto ir psichikos negalią turinčių asmenų.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojos, vykdančios direktoriaus funkcijas, Jolantos Šliužienės teigimu, jau nuo gegužės 18 d. socialinės dirbtuvės iš dalies pradės savo veiklą. Dalis jų laukia, kada duris atvers globos įstaigos ir leis savo globotiniams jas lankyti. Iš viso šalyje veiks 27 socialinės dirbtuvės. Jų veiklos – labai įvairios. Kavinė „Pirmas blynas“ teiks maitinimo paslaugas, VšĮ „Rastis“ tieks kavą ir bandeles, „Arkos“ bendruomenė tvarkys aplinką, Pal. J. Matulaičio socialinis centras gamins žvakes, Valakupių reabilitacijos centras – aplinkai draugiškus maišelius, „Betzatos“ bendruomenė – medžio gaminius, Trakų neįgaliųjų užimtumo centras – bitininkystės produktus ir inventorių ir pan. Veiklų įvairovė tikrai nemaža. Pasak J. Šliužienės, tikimasi, kad dalis socialinių dirbtuvių lankytojų, įgiję darbinių įgūdžių, vėliau galės įsijungti į atvirą darbo rinką.
S|traipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
