Seime skinasi kelią Gamtinių dujų įstatymo pataisos, nors ekspertai joms visiškai nepritaria. Seime nerimsta aistros dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kurias parlamentui pateikė Darbo partijos frakcijos nariai. Nuomonę šiuo klausimu vis keitęs Ekonomikos komitetas rengiasi lemiamam balsavimui.
Pasiūlymai susiję su viena įmone
Spalio mėnesį Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys įregistravo Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurioms pritarus Lietuvoje būtų apribota dujų prekybos tarpininkų veikla.
Prieš kelis mėnesius analogiškas pataisas pateikė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, bet jo pasiūlymams Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė, todėl K.Daukšys netrukus pateikė patobulintą projektą.
Pasak K.Daukšio, dujų perpardavėjams kasmet atitenka maždaug 200 mln. Lt, nors, apribojus tarpininkų veiklą, šias lėšas valstybė galėtų sutaupyti.
Pataisose numatyta, kad dujų tiekimu, skirstymu ir gavyba galėtų užsiimti tik Lietuvos valstybės valdomos bendrovės, kuriose jai priklausytų ne mažiau kaip 50 proc. akcijų. Dujomis prekiauti galėtų tik tos įmonės, kurios nuosavybės teise valdo skirstomuosius dujotiekio tinklus.
„Priėmus mano siūlomas Gamtinių dujų įstatymo pataisas pirmiausia laimėtų vartotojai, o pataisos iš rinkos eliminuotų visus dujų prekybos tarpininkus ir pirmiausia „Dujotekaną“, – įsitikinęs Seimo narys K.Daukšys.
Pasak jo, tarpininkai dujas Lietuvos rinkai parduoda netgi brangiau nei „Gazpromas“.
Pašnekovas aiškino, kad įstatymo pataisos galiotų, kol Lietuvoje bus įsteigta dujų birža. „Pastačius dar ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, minėtoje biržoje dar labiau išaugtų konkurencija, todėl geriau būtų tik mums visiems“, – neabejoja K.Daukšys.
Seimo nariai vis keitė nuomonę
Nors projektui nepritarė Vyriausybė, vis dėlto jis susilaukė Seimo Ekonomikos komiteto palaikymo. Gruodžio pradžioje „prisikėlėlio“ Dainiaus Budrio vadovaujamas komitetas palaimino K.Daukšio pataisas ir prieš lemiamą posėdį planuoja dar kartą joms pritarti.
„Kai pavasarį svarstėme Gamtinių dujų įstatymo projektą, energetikos ministras Arvydas Sekmokas mus uoliai ragino jo siūlomoms pataisoms pritarti, – prisiminė D.Budrys. – Tuomet A.Sekmokas visai Lietuvai žadėjo, kad rudeniop pavyks susitarti su „Gazpromu“ ir per derybas vartotojams kainą sumažinti bent 15 proc. O kas iš to išėjo? Už dujas mokame 30 proc. brangiau.“
Jo teigimu, pataisos naudingos tik todėl, kad iš rinkos būtų pašalinti dujų perpardavėjai.
„Aišku, jei tiksliai žinotume, kad dujų kaina po mūsų sprendimo sumažės, nebūtų nė vieno abejojančio Seimo nario ir visi balsuotų vienbalsiai“, – sakė D.Budrys.
Tačiau, jo žodžiais, „reikia gerai pagalvoti, ar nužudę vieną drakoną nesukursime kito“.
Ekspertų išvados negailestingos
Teisingumo ministerijai pavaldaus Europos teisės departamento ekspertai aiškina, kad K.Daukšio siūlomos pataisos prieštarauja ES direktyvai (2009/73/EB). „Pataisos neleis pasiekti vieną pagrindinių direktyvos tikslų – atverti gamtinių dujų tiekimo rinką ir sudaryti sąlygas visiems vartotojams laisvai rinktis tiekėjus“, – pabrėžė Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis.
Vertindamas, kaip siūlomos pataisos atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus ir Europos Sąjungos teisę, Seimo Teisės departamentas akcentavo, kad V.Gapšio ir K.Daukšio siūlomi Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai beveik niekuo nesiskiria nuo šiuo metu galiojančio Gamtinių dujų įstatymo.
„Projekte nėra siūloma nustatyti, kad gamtinių dujų tiekimo įmonės atitiktų gamtinių dujų veiklų atskyrimo reikalavimus, – teigė Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. – Manytina, kad projektas neatitinka ne tik galiojančio Gamtinių dujų įstatymo, bet ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.“
Seimo teisininkams nesuprantama, kodėl siūloma, kad dujų tiekimo veikla galėtų verstis įmonė, kuri yra galutinis vartotojas – gamtines dujas perka savo reikmėms.
Pataisos esą prieštarauja ir Akcinių bendrovių įstatymui.
Savo nuomonę išsakė ir Vyriausybė: anot jos, mažiausias dujų kainas vartotojams padės pasiekti jau galiojantis Gamtinių dujų įstatymas, todėl nebūtina jo keisti.
Įžvelgia populizmą
UAB „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad K.Daukšio siūlymuose įžvelgia prieštaravimų teisės aktams.
„Nėra Lietuvoje nė vienos įmonės, kurioje valstybė valdytų daugiau kaip 50 proc. akcijų, todėl tas siūlymas – populistinis, bandant atkreipti į save dėmesį, – teigė jis. – Ketvirtasis pataisos punktas primena sovietmečio anekdotą, „kai visi norėjo turėti vieną metrą vamzdžio arba vieną metrą valstybinės sienos“, bet šiandien mes gyvename teisinėje valstybėje, laikai labai pasikeitė. Lietuvoje nėra dujų gavybos, dujos vis tiek bus perkamos iš kitos šalies ir perparduodamos Lietuvos rinkoje per tarpininkus. Šioje pataisoje kalbama tik apie tarpininkų pasikeitimą rinkoje.“
Pats V.Orechovas yra buvęs Seimos narys. 2004 m. į parlamentą jis pateko pagal Darbo partijos sąrašą.
„Nesąmonė, kad „Dujotekana“ dujas Lietuvos rinkai parduoda brangiau nei „Gazpromas“, nes vieną mėnesį būna vienokia kaina, o kitą mėnesį – kitokia. Kartais mes parduodame brangiau, kartais – jie, bet vienodos tendencijos nepastebėjau, dujų kaina priklauso nuo naftos produktų kainos, euro ir dolerio santykio“, – tikino V.Orechovas.
Kyla grėsmė ir „Lietuvos dujoms“
Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino, kodėl Komitetas apsisprendė nepritarti K.Daukšio siūlymams.
„Tiesą sakant, mes nematome perspektyvų, kad dujų tiekimu ir prekyba užsiimtų valstybinė įmonė, – aiškino J. Veselka. – Tokiu atveju reikėtų kurti kažkokią naują įmonę, kurioje didžiąją dalį akcijų kontroliuotų valstybė. Kas tuomet būtų su „Lietuvos dujomis?“
Šiuo metu Lietuva dujas perka iš vienintelio šaltinio – Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“.
Jas į Lietuvą importuoja UAB „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“.
Pastarojoje įmonėje 17,7 proc. akcijų turi valstybė, nors didžiausi akcijų paketai priklauso koncernui „Gazprom“ ir „E. ON Ruhrgas International GmbH“ (atitinkamai 37,1 proc. ir 38,9 proc.).
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys J.Veselka aiškina, kad Seimo nariai neturėjo visos informacijos, kai Komitetas iš pradžių pritarė K.Daukšio pataisoms. „Kai paprašėme dar kartą išaiškinti projekto naudą, nesulaukėme pagrindimo, kaip ta nauda būtų realizuota“, – pabrėžė jis. K.Veselkai susidarė įspūdis, kad pataisomis siekiama eliminuoti „Dujotekaną“. „Žinote, kai ne viskas tampa aišku, tikrai nesinori pritarti tokiems projektams“, – atviravo jis.
Prieš vakarykštį posėdį pataisas pasiūlęs K.Daukšys nebuvo tikras, ar projektui Komitetas pritars. „Kaip bus, pamatysime“, – sakė jis. Be kita ko, K.Daukšys atmetė prielaidas, esą jis atstovauja rusų interesams. „Kur jūs matote tuos interesus, kai siūlau, kad prekiauti dujomis galėtų tik tos įmonės, kuriose daugiau kaip pusę akcijų valdytų valstybė?“ – teigė jis. Absurdiškais K.Daukšys laiko ir kaltinimus, esą siūlydamas Gamtinių dujų įstatymo pataisas siekia įsiteikti Viktorui Uspaskich. „Tai – visiška nesąmonė, nes siūlymų esmė – apginti Lietuvos vartotojus nuo tarpininkų. Nejaugi bet ką siūlydami imsime bijoti net savo šešėlio?“ – retoriškai klausė jis.
Gediminas Stanišauskas
