Kitą savaitę į Druskininkų kurortą sugrįžta 6-asis teatro festivalis. Organizatoriai apgailestauja, kad Druskininkų teatro festivalio pavadinimas kasmet tampa vis labiau simbolinis.
Pasak Druskininkų teatro festivalio meno vadovės Ados Paukštytės, kurorte sustojus multifunkcinio kultūros centro įkūrimo darbams, festivalyje daugelio spektaklių nepavyksta parodyti dėl techninių reikalavimų neatitikimo. Todėl repertuare didžiuosius garsių režisierių darbus pamažu teko keisti kameriniais.
„Per pastaruosius metus daugelis kultūrinių festivalių išsikvėpė, buvo apkarpyti jų biudžetai ar rengėjai tiesiog pavargo dirbti Sizifo darbą. Druskininkų teatro festivalį rengiame jau 6-us metus, todėl per tą laiką ir mums teko susidurti su įvairiausiais netikėtumais bei nesklandumais. Nuo to laiko, kai buvo uždaryta vienintelė kurorte dideliems spektakliams tinkanti „Nemuno“ sanatorijos salė, mums teko glaustis „Eglės“ sanatorijos patalpose. Dėl to teko apriboti spektaklių repertuarą – „Vakaro žinioms“ pasakojo A.Paukštytė. – Dėl apribotų techninių galimybių žiūrovams galime parodyti tik kamerinius spektaklius arba ryškiausias sezono naujienas, į kurias verždamiesi gerbėjai laužo duris. Tiesa, pastarieji pastatyti taip, kad galėtų būti rodomi ir gastrolėse.“
Festivalio programoje – net trims Auksiniams scenos kryžiams nominuotas Artūro Areimos spektaklis „Laimingi“, Aido Giniočio spektaklis „Sudie, idiotai“, Panevėžio kamerinių spektaklių festivalio laureatas Jono Vaitkaus „Atsitiktinis žmogus“ ir kiti ryškiausi šio sezono Lietuvos teatrų darbai. Pirmą kartą festivalyje pasirodys neįgaliųjų teatras „Naujasis teatras“ su spektakliu „Stiklinis žvėrynas“. Bėgant metams augo festivalio programa. Be ryškiausių sezono spektaklių, rengiami ir žinomų šalies atlikėjų bei grupių koncertai. Nors dėl sunkmečio sumažėjo festivalio biudžetas, organizatoriai šiemet pasikvietė muzikos legendas, jaunąsias scenos žvaigždes: Leon Somov ir Jazzu, Andrių Mamontovą, Marijoną Mikutavičių, Aliną Orlovą, Egidijų Sipavičių, Marių Jampolskį ir Irūną, taip pat 25 metų jubiliejų švenčiančią grupę „Antis“ bei keletą užsienio grupių.
Svarbia festivalio misija tapo ir kinas. Druskininkuose, kur visais metų laikais pilna poilsiautojų, nėra nė vieno veikiančio kino teatro. Kino afišoje itin daug tautinio kino: Mariaus Ivaškevičiaus „Tėve mūsų“, Igno Miškinio „Artimos šviesos“, Gyčio Lukšo „Duburys“, Emilio Vėlyvio „Zero 2“.
Anot festivalio meno vadovės, renginio biudžetas niekada nebuvo didelis, – prie to jau priprato ir marškinių nesiplėšo, plaukų nesirauna.
„Mūsų tikslas – išlaikyti kokybės kartelę ir šalia įvairiausių pramogų Druskininkuose (jų, patikėkite, čia netrūksta) pateikti plačią kultūrinę pramogą, kurios žmonėms labai trūksta, – pasakojo festivalio meno vadovė. – Festivaliui gyvuoti padeda ir gausus būrys savanorių, kurių užauginome jau tris kartas, paprasti Druskininkų žmonės, viešbučiai ir restoranai.“
