Norėdami praturtėti draudimo kompanijos sąskaita sukčiai negaili nei savo automobilio, nei žmogaus gyvybės.
Žmoną dėl draudimo išmokos nužudęs Švedijos pilietis Ričardas Simaška vėl siunčiamas už grotų pabaigti atlikti bausmės. Kalėti Švedijos lietuviui liko du metai ir mėnuo. Praėjusį rudenį iš pataisos namų už gerą elgesį anksčiau laiko paleistas R. Simaška pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir išvyko į Švediją, nors tokio leidimo nebuvo gavęs. Dėl to buvo paskelbta jo paieška.
Pats R. Simaška atvyko į vieną teismo posėdį ir savo išvykimą aiškino tuo, kad Lietuvoje žudiko šleifas neleidžia jam susikurti normalių gyvenimo sąlygų, o štai Švedijoje jis integruojasi į visuomenę, juo ten rūpinasi net socialinės tarnybos.
Tačiau teismas mano, kad R. Simaška turi pabaigti atlikti bausmę nelaisvėje. Vyras teismo sprendimo išklausyti neatvyko ir, ko gero, jo teks ieškoti Švedijoje.
Norėdamas su sėbrais praturtėti draudimo kompanijos sąskaita, R. Simaška nužudė Ingridą S.
Ukmergėje veikusios mažos siuvyklėlės siuvėjos dar pamena, kai pradžioje visos pavydėjo kartu dirbusiai siuvėjai Ingridai. Nykią 2005 metų žiemą, tuo metu 24 metų Ingrida laikraštyje perskaitė skelbimą, kad „užsienyje gyvenantis turtingas lietuvis verslininkas ieško gyvenimo draugės“. Nors tuo metu mergina turėjo sugyventinį statybininką Evaldą, nesusilaikė neparašiusi.
Netikėta pažintis
Netrukus pas jauną moterį į Ukmergę atjojo princas ant balto arklio, tiksliau – švedišku aukso spalvos „Volvo“ automobiliu atburzgė skelbimo autorius Ričardas Simaška. Tuo metu 47 metų užsienietis neslėpė gavęs daug merginų laiškų, tačiau vos pamatęs šviesiaplaukę Ingridą apie visas kitas akimirksniu užmiršęs.
Atvykėlis pakvietė merginą ilgai neatidėliojant išvykti su juo į Vilnių, ten susituokti, o po to – sočiai ir laimingai gyventi Švedijoje, kur Ričardas esą turįs verslą.
Gyvenime tik skurdą ir nelaimes mačiusiai, užsienyje nebuvusiai naiviai merginai apsisuko galva, ji išvyko net nepranešusi savo sugyventiniui Evaldui, kuris grįžęs iš darbo statybose jų varganame sodo namelyje, kur pora gyveno, neberado mylimosios daiktų.
Pasipiršo ir apdraudė
Ingrida su Ričardu tuoktis sutarė gegužę, o kovo 31-ąją jaunikis sužadėtinę nusivedė į draudimo bendrovę. Porelę mišriu gyvybės draudimu apdraudė brokeris Andrius Drungilas (g. 1971 m.). Pagal draudimo sutartį, po vestuvių mirus kuriam nors iš sutuoktinių, kitas būtų turėjęs gauti net 1,1 milijono litų išmoką. Tiesa, R. Simaška sužadėtinei pamelavo 10 kartų mažesnę sumą, kad Ingridai nekiltų įtarimų bei nereikalingų klausimų. Jis aplamai merginai melavo kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, gyrėsi, Švedijoje turįs verslą, o iš tikro – tik varganą pašalpą bei žmoną su naujagimiu! Tačiau iš laimės apakusi ukmergiškė nė neįtarė esanti pasirinkta aferistų gaujos, norinčios praturtėti jos gyvybės sąskaita, auka.
Gaujoje pirmu smuiku griežė visai ne R. Simaška, o tuo metu neseniai iš kolonijos grįžęs Algimantas Vilkas (g. 1963 m.). Kartu su kitu ne kartą sėdėjusiu banditu Algimantas pradėjo verstis aferomis. Sėbrai apdrausdavo automobilius, juos parduodavo, o vėliau, melagingai pranešę apie fiktyvią vagystę, išsireikalaudavo iš draudikų pinigus.
Sugundė pinigais
Nešvarus verslas sekėsi, tad sukčių apetitas ėmė augti. Prisižiūrėję užsienietiškų filmų, kuriuose pralobstama nužudžius brangiai apdraustą žmogų, 2005-aisiais A. Vilkas su sėbru užsikepė panašiu būdu uždirbti mažiausiai milijoną.
Tada sukčiai prisiminė Švedijoje gyvenantį pažįstamą R. Simašką, kuriam tuo metu buvo striuka su pinigais. Ričardas dar sovietmečiu pabėgo iš SSRS, Švedijoje gavo politinį prieglobstį bei tos šalies pilietybę. Tačiau dirbdamas Ričardas susižeidė ir gyveno iš kuklios invalidumo pašalpos.
Manoma, kad A. Vilkas su sėbru įkalbėjo R. Simašką dalyvauti aferoje, už tai pažadėdami penktadalį grobio – per 200 000 litų.
Sumanus planas
Aferos planas buvo paprastas ir sumanus. A. Vilko finansuojamas R. Simaška apsimeta turtingu Švedijos verslininku, Lietuvoje melu susuka galvą kokiai nors naiviai gražuolei, vardan tikroviškumo ją veda ir gyvybę apdraudžia milijonine suma. Netrukus važiuodamas automobiliu Ričardas sustoja pakeisti neva pradurtą mašinos ratą ir paprašo žmonos palaikyti veržliaraktį, paliepdamas jai atsistoti prie automobilio šono būtinai iš kelio pusės. Tada iš paskos lekiantis A. Vilko sėbras suvažinėja moterį, ir visi pasidalina iš draudimo bendrovės gautą milijoninę išmoką.
Sumanymas pakoreguotas po to, kai tų pačių 2005-ųjų gegužę atšokęs vestuves R. Simaška A. Vilkui papasakojo sužinojęs, kad jo naivioji žmona papasakojo nemokanti plaukti. Pažadėjęs prie penktadalio milijono pridėti dar 100 000, A. Vilkas įkalbėjo Ričardą nuskandinti Ingridą. Taip nužudyti esą ir lengviau negu suvažinėti, ir mirtis atrodys panašesnė į nelaimingą atsitikimą, ir policija nesikabinės.
Žiauri mirtis
Už milijoninį gyvybės draudimą aferistams kas mėnesį reikėjo mokėti didelius pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu R. Simaška kalbėjo, kad pinigus įmokoms duodavęs A. Vilkas, tik jis ragino nebetempti ir jau liepą paliepė nuskandinti nieko neįtariančią ukmergiškę.
Iš anksto nusipirkęs pripučiamą čiužinį, 2005-ųjų liepos 18-ąją R. Simaška Ingridą nusivežė išsikepti šašlykų prie Trakų rajone tyvuliuojančio nediduko Miško ežero. Vieta parinkta ne atsitiktinai – nusikaltėliai patikrino, kad ten beveik nebūna poilsiautojų, o ežeras staigiai gilėja.
Apsidairęs, kad jie pakrantėje vieni, Ričardas žmoną įkalbėjo paplaukioti ant čiužinio, pažadėdamas jį saugoti ir prilaikyti. Tačiau vos patikli moteris ant čiužinio išsitiesė, įbridęs R. Simaška ją pastūmė toliau nuo kranto ir išvertė į vandenį. Skęsdama žmona mosavo rankomis, maldavo paduoti jai ranką ar čiužinį, tačiau R. Simaška išlipo į krantą ir abejingai užsitraukė cigaretę...
Pražudė godumas
Aferistai, ko gero, būtų gavę milijoninę draudimo išmoką, jei ne jų godumas. Iš pradžių kantriai finansavęs aferą, po žmogžudystės A. Vilkas staiga užšykštėjo pinigų.
Gedintiems artimiesiems kilo įtarimas, kodėl turtingą ir nieko žmonai negailėjusį verslininką vaidinęs R. Simaška neatrodo prislėgtas tragedijos ir net atsisakė apmokėti mylėtos (?) žmonos laidotuves – tai padarė velionės sesers draugas.
Artimieji dvejonėmis, kurių būta ir daugiau, pasidalino su kriminalistais, kurie „švedą“ pasekė. Rezultatas pranoko lūkesčius – tyrėjai išgirdo „švedo“ pokalbius telefonu su sėbrais apie žmogžudystę bei draudimo kompaniją, delsiančią jiems sumokėti milijoną.
Atpildas teisme
2008-aisiais A. Vilkas buvo nuteistas kalėti 17 metų, melagingą draudimo sutartį surašęs A. Drungilas – 11 metų. Vienintelis teisme prisipažinęs ir atgailavęs R. Simaška laisvės neteko 9 metams, bet už pagalbą atskleidžiant itin sunkų nusikaltimą bei gerą elgesį, neatsėdėjęs kolonijoje nė 7 metų, buvo paleistas lygtinai. Dabar už tai, kad be leidimo išvyko pas žmoną ir vaiką į Švediją, Ričardas vėl pakliuvęs į pareigūnų nemalonę ir gali būti sugrąžintas į koloniją.
Laimei, tokių sukčiavimų, kai pasipelnyti siekiama nužudant apdraustą žmogų, pastaraisiais metais šalyje daugiau nepasitaikė (ar bent nedemaskuota). Tačiau bandymų apgaule iš draudimo kompanijos išpešti pinigus – tūkstančiai.
Šykštuoliai taupo
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, Lietuvoje dažniausiai bandoma pasipelnyti piktnaudžiaujant automobilių „Kasko“ draudimu, numatančiu atlyginti žalą mašinos vagystės ar apgadinimo atveju.
Pastebėta, kad idėja sukčiauti dažnai kyla rimtai sugedus aukštos klasės brangios apynaujės mašinos varikliui. Nevažiuojančio automobilio už priimtiną kainą nebeparduosi, o mokėti už variklio ar greičių dėžės remontą daugybę tūkstančių tautiečiai dažnai nenori, gaili. Tokie kartais ir sugalvoja išeitį sugedėlį apdrausti „Kasko“ draudimu, imituoti mašinos vagystę, jos padegimą ar avariją ir iš draudikų išpešti apvalią sumą.
Demaskavo įrašai
A. Juodeikis „Akistatai“ pasakojo, kad neseniai į Lietuvą iš Švedijos buvo atplukdyta partija nurašytų taksi automobilių. Tautiečiai turguje tokių iš tolo baidosi, todėl neradę pirkėjų savininkai mašinas apdraudė ir ėmė daužyti, kaskart meluodami, jog avarija įvyko netyčia.
Neseniai į Panevėžio policiją kreipėsi keli vyrai, prašydami surasti šiame mieste pavogtą užsienyje registruotą prabangų limuziną. Nurodydami, iš kurios vietos neva buvo pavogta jų mašina, aferistai nežinojo, kad ta stovėjimo aikštelė filmuojama slapta vaizdo kamera. Gavę ir peržiūrėję įrašus, kriminalistai lengvai įsitikino, kad pareiškėjai meluoja, nes ieškomas automobilis nurodytą valandą į tą aikštelę nebuvo net įvažiavęs. Limuzinas surastas pačių sukčių paslėptas, o pastarieji atsidūrė Tardymo izoliatoriuje.
Visko nenumatysi!
Šalies draudimo kompanijų skaičiavimais, net apie 30% pranešimų apie apdraustus pavogtus ar sudegusius automobilius – šiuo turto savininko apgaulė su tikslu gauti draudimo išmoką.
A. Juodeikis nepataria sukčiauti, nes, pasak statistikos, draudikai demaskuoja net iki 90% apgavysčių. Kaip? A. Juodeikio žodžiais, eismo įvykiai turi tik specialistams žinomų, nesąžiningumą išduodančių niuansų. Pavyzdžiui, būna pažeista tokia automobilio dalis, kuri deklaruojamos avarijos metu fiziškai negalėjo nukentėti. Arba automobilistas praneša apie neva ką tik įvykusią avariją, o ekspertai ant sumaitotų kėbulo vietų aptinka rūdžių ir t.t.
Melo kojos trumpos
Draudikus vargina ir neteisingai užpildytos avarijų deklaracijos, kurių, pasak A. Juodeikio, būna net iki trečdalio, o piktybiškai suklastotų – iki 5%. Nesąžiningi avarijų kaltininkai neretai apkaltina lėtesnį eismo taisyklių nepažeidusį vairuotoją ir bruka jam deklaracijoje pasirašyti prisipažįstančio kaltininko grafoje, kaip padarė vienas BMW vairuotojas. Jis atsitrenkė į bagažinę moters vairuojamos mašinos, kurią drausminga vairuotoja sustabdė užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Lėkęs lyg akis išdegęs ir saugaus atstumo nesilaikęs „kelių erelis“ moterį įtikino, kad ji dėl avarijos kalta, nes „privalėjo nestabdydama perlėkti sankryžą degant draudžiančiam važiuoti šviesoforo signalui“.
„Lietuvos draudimo“ specialistus pralinksmino viena avarija. Dviejų susidūrusių automobilių vairuotojai užpildė skirtingas eismo įvykio deklaracijas. Abu nurodė, kad kaltas – ne jis, o kitas vairuotojas. Abu abi deklaracijas pasirašė ir kiekvienas savo unikalų egzempliorių nuvežė savo draudikams. Šie, reikalaudami kitą draudimo kompaniją atlyginti avarijos nuostolius, buvo net susikibę teisme. Kaltininkas nustatytas tik teisme pamačius, kad deklaracijos skirtingos.
TIK FAKTAI
Sukčių pilna visur. Draudimo kompanijas jie visur apgaudinėja panašiai, kartais – dar ir nevykėliškai bei komiškai.
Amerikietis Kleitonas Danielis pažeidė lygtino paleidimo iš kalėjimo sąlygas. Nenorėdamas būti vėl pasodintas, jis apsidraudė gyvybę ir naktį žmonos Molės padedamas kapinėse iškasė kone prieš metus mirusios Šalotės Devis lavoną. Jį aprengęs savo drabužiais ir pasodinęs į savo automobilį, K. Danielis mašiną nustūmė nuo olos ir padegė. Žmona draudimo kompanijoje pareikalavo 110 000 dolerių, o po kelių savaičių namo grįžo plaukus nusidažęs ir ūsus prisiklijavęs Kleitonas, kurį Molė kaimynams pristatė kaip naują sugyventinį Džeiką Gregą. Kai ekspertai nustatė, kad mašina padegta, sudegusios lavono DNR – visai ne K. Danielio, policininkai užgriuvo įtariamųjų namus, kur kompiuteryje rasta publikacijų, kaip sudeginti lavoną ir pakeisti savo išvaizdą. JAV įstatymai griežti – Molė nuteista kalėti 30 metų, K.Danielis – 25 metus.
Masačiusetso valstijoje gyvenę čigonai Ronaldas ir Meri Evanai prieš eidami į restoranus ir užkandines rydavo... stiklą, po to, vemdami krauju, apkaltindavo maitinimo įstaigą juos apnuodijus. Sukčiai buvo demaskuoti ir nuteisti tik po 8 metų, per kuriuos verslininkai ir draudimo kompanijos apgavikams sumokėjo net 200 000 dolerių, kad išvengtų teismų.
Karla Paterson iš Virginijos valstijos apkaltino restoraną daržovių sriubos puode jai patiekus pelę ir pareikalavo net pusės milijono dolerių kompensacijos. Ekspertams nustačius, kad pelė nei virė kartu su sriuba, nei joje nuskendo, aferistė tūpė metams į kalėjimą. Deja, po šio neskanaus skandalo restorane neliko klientų.
Džiusto Patronas, įmonės „Tamiami Medical Suply“ savininkas, apgaule iš medicinos draudimo susižėrė net 7,4 milijono dolerių. Bėgdamas nuo policijos sukčius šoko į ežerą, nebodamas užrašo „Saugokis laukinių aligatorių!“ Bėglio kūnas ištrauktas visas sukandžiotas roplių, medicina, kurios sąskaita nedorėlis pelnėsi, buvo bejėgė jam padėti.
Niujorko valstijos mokytoja Kandisė Lambert bendradarbiams apsiskelbė serganti paskutinės stadijos vėžiu. Vardan tikroviškumo nusiskutusi galvą plikai ir pasiėmusi solidžią draudimo išmoką ji išvyko į kitą valstiją „pabaigti savo paskutinių dienų“. Apgavikė demaskuota bendradarbiams radus laikraščio publikaciją, kaip Kandisė jau ankstesniame darbe „didvyriškai kovojo“ su paskutinės stadijos vėžiu ir, žinoma, neatsisakė draudimo pinigų. Teismo verdiktas – 3 metai kalėjimo.
Metjaus Miulerio iš Ohajaus valstijos sugedo apdrausto automobilio BMW variklis. Išsinuomojęs ekskavatorių, Metjus mašiną užkasė kaime tėvo sklype. Gavęs 20 000 dolerių draudimo išmoką, jis kažkodėl sugalvojo automobilį... išsikasti. Tačiau ekskavatorius sulūžo ir sukčius purvyne sulaikytas su įkalčiais. Tiesa, jam mašinos kol kas ir nereikia, nes kur sėdėdamas metus kalėjime važiuosi?
Skolose paskendęs Maiklas Polis Šukas apdraudė ir supleškino savo namą, iš kurio išeidamas tyčia ant ugnies paliko keptuvę taukų. Šis mulkis geriau būtų pirma prideginęs savo liežuvį, nes Maiklo vaikai mokykloje seniai gyrėsi, jog tėvelis gaus ketvirčio milijono dolerių draudimo išmoką už padegimą. M.P. Šukas ir pats apie savo planus iš anksto pasakojo visiems, kas tik jo klausėsi. Ilgaliežuvis gavo, kas jam priklauso - tik ne pinigus, o 7 metus kalėjimo.
Hiūstono (Teksaso valstija) vidurinės mokyklos chemijos mokytojai Tramešai Lašon Foks atsibodo mokėti bankui paskolą už automobilį „Chevrolet Malibu“. Pažadėjusi gerus pažymius, ji paprašė dviejų tingių mokinių nuvairuoti jos mašiną ir sudeginti. Paskolos išmokų pedagogė neatsikratė, už tai mokykla atsikratė apgavikės, kuri, negana to, turėjo praleisti 90 parų už grotų.
Sigitas STASAITIS
