Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas.
Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 6 mln. eurų daugiau bus skiriama Švietimo ir mokslo ministerijai, beveik 3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Teisingumo ministerijai.
Tačiau ne visoms ministerijoms atriekta milijonais daugiau. Štai Užsienio reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms, darbo užmokesčiui bus skirta 143 tūkst. eurų daugiau.
Ekonomistas: valdininkų skaičius turėtų būti mažinamas
Nors kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai tikrai nėra dideli ir jų kėlimas suprantamas, visgi ekonomistai ne kartą kalbėjo, kad mažėjant gyventojų skaičiui, turėtų mažėti ir valdininkų skaičiaus. Tačiau to kol kas nevyksta.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas komentuoja, kad daug protingesnis sprendimas būtų mažinti valdininkų skaičių, o tuomet tas pačias lėšas panaudoti kitų darbuotojų algų kėlimui.
„Jei kalbant plačiau, ne tik apie šių metų biudžetą, tai vienas būdas, kaip padidinti atlyginimą žmonėms viešajame sektoriuje yra jų atsisakyti ir pervesti juos į privatų sektorių, kur jie uždirbtų pinigus. O tie, kurie liko, galėtų dirbti daugiau, geriau ir daugiau uždirbti. Tačiau kol kas yra tik didinami atlyginimai, o optimizacijos ar reikšmingo mažinimo nėra“, – sako Ž. Šilėnas.
Kodėl nesiima reformų? Ekonomisto teigimu iš vienos pusės tai ir politinės valios trūkumas, iš kitos – nemanymas, kad reikėtų tą valdininkų skaičių mažinti.
„Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus efektyvumo ataskaitoje viena iš išvadų prie kurios prieina ataskaitų rengėjai, kad valdininkų skaičiaus mažinimas nėra savaime geras dalykas. Manau, tai yra iliustracija, kad ne tik politinės valios stoka, kuomet pasireiškia, kai jau sutariama, kad reikėtų mažinti. Yra nemažai žmonių valdžios sektoriuje, kurie apskritai nemano, jog reikia kažką tai mažinti“, – vertina ekonomistas.
Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc., anksčiau buvo pranešęs LLRI.
Atlyginimai grąžinami į prieškrizinį lygį
Krašto apsaugos ministerija informavo, kad Finansų ministerijos tinklalpyje įrašyti skaičiai yra ne visiškai tikslūs. 2017 m. biudžeto projekte darbo užmokesčio fondas palyginti su 2016 m. didėja 26,8 mln. eurų.
Lėšos darbo užmokesčiui didėja dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (dalies) grąžinimo, didėjančio profesinės karo tarnybos karių skaičiaus, suintensyvėjus krašto apsaugos sistemos dalinių komplektavimui, natūralaus darbo užmokesčio augimo, rašo Krašto apsaugos ministerija.
„Užmokesčio fondas taip pat didėja ir dėl į profesinės karo tarnybos karių tarnybinį atlyginimą įtrauktų vyresniesiems karininkams priklausiusių butpinigių, planuojamų mokėti priedų už kitas specialiąsias operacijas ir kovinį rengimą (rengimąsi) joms, karių savanorių karinio rengimo trukmės padidinimo“,– rašoma Krašto apsaugos atsakyme.
Kitokius duomenimis pateikia ir Švietimo bei mokslo ministerija, kuri informuoja, kad asignavimai augs 3,47 mln. eurų. Priežastis – 2016 m. priimti Vyriausybės sprendimai dėl darbo užmokesčio didinimo: pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų padidinimas, mėnesinės algos augimas iki 380 eurų, taip pat kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimas – pakelti švietimo įstaigų bibliotekininkų atlyginimai.
Ministerija informuoja, kad šios papildomos lėšos skiriamos ne ŠMM darbuotojų, o švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir kitų darbuotojų atlyginimams mokėti.
Valstybės biudžeto asignavimai švietimui sudarys apie 1,285 mlrd. eurų (88,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), socialinei apsaugai – 1,226 mlrd. eurų (125,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane). Gynybai numatoma skirti 793 mln. eurų (149,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 710 mln. eurų (69 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų (24,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), poilsiui, kultūrai ir religijai – 274,8 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), aplinkos apsaugai – 164,2 mln. eurų (56,7 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), būstui ir komunaliniam ūkiui – 113,8 mln. eurų (29,3 mln. mažiau nei 2016 m. plane).
