„Esu patenkintas, nes pasiekiau asmeninį rekordą ir iškovojau trečią vietą. Tikėjausi geresnio rezultato. Na, bet ką padarysi. Dabar užteks ir tokio“,- po iškovos bronzos rutulio metimo sektoriuje kalbėjo D. Dundzys.
Svajonių horizonte – olimpinės žaidynės
Sportininkas niekada nebuvo žinomas, kaip daugiausiai žodžių pasakantis asmuo, tačiau geriausiai už jį kalba atleto nuveikti darbai.
Lengvaatletis nuo pat gimimo sunkiai valdo dešinę kūno pusę – jam buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius.
Jeigu Donatą lydės sėkmė, mes jį galbūt išvysime 2020 metų Tokijo parolimpinėse žaidynėse. Tokia šiandien yra pagrindinė sportininko svajonė, kurios link jis jau dešimt metų žygiuoja kartu su savo treneriu Jonu Baltrušaičiu.
Pirmą kartą jie susipažino, kai jaunuoliui dar buvo tik trylika metų. Praėjus kiek daugiau nei trims metams, jie jau dirbo kartu vardan bendro tikslo – pergalių neįgaliųjų sporte.
„Donatas yra labai geros širdies žmogus, atsidavęs sportui ir darbui. Nors ir sunkiai valdo dešinę kūno pusę, nevengia sunkaus darbo ne tik metimo sektoriuose – laisvalaikiu jis namuose padeda tėvams, bei kaimynams, taip pat dirba statybose“,- portalui tv3.lt pasakojo sportininko treneris J. Baltrušaitis.
Nerimas dėl pasaulio čempionato
Alytaus sporto ir rekreacijos centro specialistas Donatą pažįsta labai artimai, bei kartu gyvena olimpine svajone, kurią išpildyti nebus lengva.
Bilietai į Tokijo parolimpines žaidynes bus dalinami lapkričio 7-15 dienomis Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vyksiančiame pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate.
Anot, J. Baltrušaičio toks neįprastai vėlyvas varžybų laikas gali pakišti koją.
„Mums lietuviams – tai labai prastas varžybų metas. Įprastai lapkričio mėnesį jau būname pabaigę sezoną, bei pamažu pradedame pasiruošimą ateičiai, o artėjančiais metais tokiu laiku reikės būti optimalioje formoje.
Tai šiek tiek neramina, nes būsime priversti laikytis ir netradicinio treniruočių plano. Blogiausia, kad Alytuje rudenį neturime kur pilnavertiškai sportuoti. Mūsų mieste visi metimo sektoriai yra lauke, todėl atvėsus orams, uždarose patalpose treniruočių metu esame priversti dirbti ne pačiomis idealiausiomis sąlygomis“,- pasakojo J. Baltrušaitis.
Metimo rungčių treneris viliasi, kad prieš varžybas Emyratuose, Lietuvos neįgalieji turės progą pasitreniruoti pietinėse šalyse, kitaip pasiruošimas svarbiausiam sezono startui anaiptol nebūtų idealus.
Be to, ateinantį vasario mėnesį Jungtiniuose Arabų Emyratuose bus surengtos IWAS neįgaliųjų žaidynės, kurios taps geru apšilimu prieš rudenį čia vyksiančias planetos pirmenybes, kadangi daugelis varžybų rungčių vyks tose pačiose vietose.
Karjeros sprendimas
Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato prizininko treneris įsitikinęs – artėja metas, kai Donatui diską veikiausiai teks šiek tiek primiršti ir pagrindinį dėmesį skirti rutuliui.
„Dėl sunkiai valdomos kojos Donatui yra kiek sunkoka išsilaikyti disko metimo sektoriuje. Pasitaiko, kad net ir skirtinga danga smarkiai įtakoja jo pasiekiamus rezultatus. Tuo metu rutulio stūmimo sektoriuje jis jaučiasi kur kas užtikrinčiau. Čia nereikia atlikti staigių judesių, viskas daugmaž vyksta stovėsenoje.
Jau kuris laikas galvojame, daugiau dėmesio skirti rutuliui, ypač dabar, kai olimpinė svajonė nebeatrodo tik kaip tolimas miražas. Šiam mūsų sprendimui pritaria ir Lietuvos paralimpinio komiteto direktorius Mindaugas Bilius, kuris ir pats anksčiau sėkmingai atstovavo mūsų šalį abiejose rungtyse“,- sakė J. Baltrušaitis.
Tos pačios F37 neįgalumo klasės varžybose ne kartą dalyvavę M. Bilius ir D. Dundzys nors ir buvo priešininkai, tačiau giliai širdyje vienas kitam linkėjo tik geriausio.
Anot, J. Baltrušaičio, dabartinis Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas M. Bilius buvo ir yra labai artimas Donato draugas.
Vienas lauke – irgi karys
Treneris portalui tv3.lt prisipažino netgi labai išgyvenęs, kai M. Bilius nusprendė pasitraukti iš profesionalaus sporto.
„Mindaugas visada buvo tas žmogus, kuris Donatui niekada negailėjo patarimų ar palaikymo žodžių varžybų metu. Jie kartu ne tik treniravosi, bei dalyvavo varžybose, tačiau ir visuomet buvo artimi bičiuliai. Mindaugas mano auklėtiniui varžybų metu visada padėdavo nusiraminti, bei nustumti įtampą šalin, todėl Biliui palikus profesionalų sportą šiek tiek nerimavau.
Galvoje krebždėjo įvairios mintys, kaip svarbiausių startų metu seksis Donatui, kai šalia jo nebus Mindaugo. Mums treneriams varžybų metu neleidžiama būti šalia sportininkų, todėl Bilius puikiai mane „pavaduodavo“ padėdamas Donatui susitelkti.
Laimei, mano būgštavimai neišsipildė – Europos čempionate Berlyne Dundzys net ir neturėdamas šalia Mindaugo, rutulio stūmimo sektoriuje sugebėjo 30 cm pagerinti savo geriausią asmeninį pasiekimą, bei grįžo namo su bronzos medaliu“,- auklėtiniu džiaugėsi J. Baltrušaitis.
Kad šiuos du sportininkus sieja ypatingas ryšys bene geriausiai iliustravo 2017 metais Londone vykusios pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato rutulio stūmimo varžybos.
Čia aukso medalį iškovojęs M. Bilius netgi labiau džiaugėsi D. Dundzio laimėta bronza nei savo trofėjumi.
„Pergalę skiriu visam parolimpiniam komitetui, visiems neįgaliųjų sporto atstovams. Labai malonu, kad ir Donatas iškovojo 3-ią vietą, tai yra fantastika. Dabar jau turime du medalius. Tie atletai, kurie buvo arti medalių, turi didelį potencialą kažkada lipti ant apdovanojimų pakylos. Galbūt man smagiau, kad Donatas Dundzys iškovojo trečią vietą, nei kad aš pirmą“,- tada kolegos pasiekimu džiaugėsi M. Bilius.
Tikslai – patys aukščiausi
Pats M. Bilius portalui tv3.lt prisipažino, kad tapęs Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu su Donatu matosi kur kas rečiau.
Anksčiau vyrus dažnai vienijo bendros treniruotės ir dalyvavimas aukščiausio rango varžybose, tačiau šiandien Mindaugas visą save atiduoda naujam pašaukimui, ir jau spėjo susilaukti daug neįgaliųjų sporto atstovų liaupsių.
„Nesu tikras, ar mano palaikymas varžybų metu tikrai būdavo toks veiksmingas Donatui, tačiau šią vasarą Berlyne iškovojęs bronzą jis įrodė, kad viską gali pasiekti ir vienas.
Anksčiau, jis kiek prastai kalbėdavo angliškai, todėl varžybose aš jam padėdavau bendrauti su kitais sportininkais arba papasakodavau, ką aplinkui kalba kiti. Žinoma, palaikymas iš mano pusės jam visada buvo didelis, tačiau metimų sektoriuose jam vis tiek reikėdavo viską padaryti pačiam“,- konstatavo M. Bilius.
Anot paralimpinio komiteto prezidento, Donatas Dundzys yra vienas tų sportininkų, iš kurio daug tikimasi Tokijo parolimpinėse žaidynėse, žinoma, jeigu ten alytiškis pateks.
Sportininko galimybėmis neabejoja ir jo treneris Jonas Baltrušaitis, kuris yra beveik įsitikinęs, kad rutulio stūmimo sektoriuje lietuviui medalį garantuotų maždaug 14 m rezultatas.
D. Dundziui artėja ypatingi metai ir tik nuo jo pačio priklausys, ar jie taps įsimintiniausiais sportininko gyvenime.
O dabar svarbiausia – kasdienis sunkus darbas ir begalinis noras siekti užsibrėžto tikslo.
Tuo negalią įveikęs alytiškis visada pasižymėjo, kaip ir neišsenkančia valios galia.
