Kai kam galvose skamba varpai – prarandame Vilnių, o NATO neapgins nuo Rusijos, todėl geriau jai pasiduoti, nes ji... visada apgins nuo lenkų... Tai, žinoma, supaprastinimas. Bet būna ir neva labiau konceptualių variantų.
Dabartinį Rusijos režimą senokai laikau nedeklaruotai nacistiniu – vien Šiaurės Kaukazo etninio „pertvarkymo“ politika ir oficialiai skatinama neapykanta „Kaukazo tautybės žmonėms“ to verta. Kaimynų viešas paskelbimas tai „artimuoju užsieniu“, tai „privilegijuotų interesų zona“ – irgi iškalbingi dalykai. Opozicijos tramdymo praktikos taip pat į tą pačią pusę – Vladimiras Putinas yra „rusonacis“ vien dėl Čečėnijos reikalo.
Su nacistine Vokietija irgi lyg viskas aišku, nors dar esti lunatikų (ir Lietuvoje), kurie mano, jog „dėdė Adis“ tik kovojo su komunizmu, bet jam truputį nepasisekė, kad mes čia visi klestėtume. Na, dar pietuose tenykščių veltėdžių plakatuose įsitvirtintų negražiai vaizduojama Vokietijos Angela Merkel, mat nesusipranta duoti dovanų tiems, kam jų labai reikia.
Kai prieš kelerius metus Lietuvoje pasirodė pašto ženklai, kuriuose Juzefas Pilsudskis buvo prilygintas Josifui Stalinui ir Adolfui Hitleriui, maniau, kad tai šiaip istorinių dvejetukininkų įžūlumas ir normalių žmonių aplaidumas. Žmonės juk visko pritauškia. Šiandien tai jau ne taip juokinga, nes prie dviejų istorinių žmogėdrų galima būtų prikergti ir bet kurį lenkų politiką.
Politinis chuliganas ir avantiūristas Valdemaras Tomaševskis gali didžiuotis. Jo cypavimai ir erzeliai, jo kompanijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) įdirbis tikrai giliai įsiėdė ir į gana rimtų Lietuvos intelektualų sapnus. Provokacijoms ir beprasmiams riksmams terpė plečiasi, nes pavyksta sulaukti visai neadekvačių „atkirčių“.
Antai, į rankas pakliuvo mano nuoširdžiai gerbiamo politologo Vytauto Radžvilo tekstas:
„Kaip visi puikiai žinome, įvykiai Vilnijoje rutuliuojasi vis pavojingesne vaga. Kitaip negu autonomininkams nuolaidžiaujanti Lietuvos valdžia, kaimynai, tarp jų Lenkija ir Rusija, žvelgia į ateitį ir nuosekliai ruošia dirvą būsimiems veiksmams. Nematyti panašumų su Klaipėdos krašto istorija tiesiog neįmanoma. LLRA ir diriguojantieji jos veiksmams puikiai žino, ką daro ir ko siekia. Visiškai akivaizdu, kad nuolaidoms nebus galo, nes patenkinus vienus reikalavimus bus keliami nauji. Gegužės 2 ar 3 d. G. Kirkilo vadovaujama delegacija vyksta į Varšuvą minėti ATR Gegužės 3 d. konstitucijos ir, atrodo, veža šeimininkams dovanų -- pažadus įvykdyti bent jau kai kuriuos Lenkijos ir LLRA reikalavimus. Todėl rengiamas protesto mitingas prieš tokią nuolaidžiavimo politiką. Žiniasklaida neabejotinai mėgins jį pavaizduoti kaip trumparegių „nacionalistų" varganą sambūrėlį. Bus ir įprasto bauginimo. Mūsų visuomenės būklę, tiksliau, kiek ji įbauginta, taip pat gerai žinome. Todėl labai svarbu padrąsinti žmones ir pakviesti juos ateiti. Išvydę šiuos ir galbūt daugiau parašų jie patikės, kad tai ne dar vienas iš anksto pasmerktas nepavykti mažų partijų renginėlis, bet tikra sąjūdinės dvasios protesto akcija. Iš tiesų ją rengia ne partijos, bet iš nepartinių aktyvių visuomenininkų sudarytas organizacinis komitetas, o didžiąją darbo naštą geranoriškai prisiėmė patriotiškai mąstantis jaunimas.“
Kiek skelbiama, po tokiu ar panašiu tekstu yra renkami iškilių intelektualų, visuomenės veikėjų parašai.
Neturėdamas nieko prieš visuomenės nuomonės raišką, ją visokeriopai sveikindamas ir pakartotinai reikšdamas pagarbą V. Radžvilui, kurio nuomonę visada įdėmiai išklausau, noriu atsargiai pasiteirauti kelių niuansų: Ar šiandieninė Lenkija yra panaši į tarpukario nacistinę Vokietiją? Ar Vilniaus krašto ir Klaipėdos istorija yra tokia jau panaši? Daugiatūkstantinės minios susirinktų šiandien prie prezidentūros ar šalia esančios Krašo apsaugos ministerijos balkono sveikinti D. Tusko, kuris per pusryčius pasakotų apie būsimus pietus Kaune? Kuris iš Lenkijos politikų – Donaldas Tuskas, Jaroslawas Kaczynskis, Bronislawas Komorowskis – yra panašus į trečiojo reicho fiurerį Adolfą Hitlerį? Kuris iš dabartinių Lietuvos vadovų panašus į memorialuose įamžintą „tautos vadą“ Antaną Smetoną, priimantį visus ultimatumus iš eilės ir pabėgantį, kai grėsmė tampa reali – Dalia Grybauskaitė? Algirdas Butkevičius? Gal kas iš opozicijos?.. Ar tiesa, kad kolektyvinio saugumo sistema Europoje yra ties tokio pat beviltiško žlugimo riba, kaip ir prieš Antrąjį pasaulinį karą? Ar tiesa, kad Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos lėmė per didelis nuolaidžiavimas Vokietijai gatvių iškabų ir įrašų pasuose klausimais? Gal matėme kokių nors analogijų su tarpukario Klaipėdoje garsia ginkluotų nacių smurtautojų Neumanno ir Sasso byla? Gal derėtų išstoti iš NATO ar bent kelti jos lyderėms – JAV klausimą dėl Lenkijos grėsmės, pateikiant neatremiamas istorines analogijas? Kokia šios dienos Vilniaus (sostinės) etninė sudėtis procentais ir kokia Klaipėdos, pavyzdžiui, 1937 metais? Už kokias partijas ir politikus šiandien nacionaliniuose rinkimuose balsuoja Vilniaus miestas?
Galiausiai – ar sąžinigai sau atsakę į klausimus parašų rinkikai ir dėjikai grėsmę laiko tikrai realia?
****
Adolfas Hitleris laikomas atsakingu už 6 milijonus vien tik žydų tautybės asmenų žūtį. Josifas Stalinas per savo valdymą, istorikų vertinimasis, nužudė iki 20 milijonų žmonių.
