Eskaluojantis administracijos karui su žiniasklaida Baltieji rūmai penktadienį neleido kai kuriems kanalams, anksčiau kritikavusiems prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politiką, dalyvauti renginyje be televizijos kamerų, pakeitusiame įprastą televizijos filmuojamą kasdienę konferenciją.
Konservatyviosios pakraipos žiniasklaidos organizacijos, tarp jų „Fox News“, „One America News Network“ ir „Breitbart News“ buvo leista dalyvauti, bet BBC, „The Los Angeles Times“ ir kitiems durys buvo užvertos.
D.Trumpas penktadienį pasmerkė žiniasklaidą, esą tapusią „žmonių priešu“, o jo vyriausiasis strategas ankstesnę dieną pažadėjo, kad santykiai su spauda „kiekvieną dieną blogės“.
Žiniasklaidos reakcija
Kai kurie žiniasklaidos kanalai, reguliariai nušviečiantys Baltųjų rūmų įvykius ir sudarantys vadinamąjį susivienijimą, tarp jų naujienų agentūros „Reuters“ ir „Bloomberg“, šiame renginyje dalyvavo.
Naujienų agentūra „The Associated Press“ boikotavo konferenciją, protestuodama prieš Baltųjų rūmų sprendimą. Naujienų agentūra AFP, nors ir priklausanti „susivienijimui“, į susitikimą nebuvo pakviesta, bet vis tiek pasiuntė savo atstovą.
Baltųjų rūmų korespondentų asociacija pareiškė „griežtai protestuojanti“ prieš šį Baltųjų rūmų sprendimą ir pažadėjo iškelti šį klausimą administracijos pareigūnams.
Per minėtą spaudos konferenciją atstovas Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) sakė, kad Baltieji rūmai užtikrino „puikų prieinamumą ... Mes, mūsų komanda ir mūsų konferencijų salė, ko gera, tapo labiau prieinami negi bet kuri ankstesnė administracija“.
Nėra neįprasta, kad respublikonų arba demokratų administracijos informuotų tik rinktinį žurnalistų rarą, bet pastarasis renginys iš pradžių buvo įvardytas kaip įprasta spaudos konferencija, atvira visoms akredituotoms žiniasklaidos organizacijoms.
Artrumo nepritrūko
CNN pranešėjas Jake'as Tapperis (Džeidkas Taperis) pasmerkė šį žingsnį ir sakė, kad jis „neamerikietiškas“.
„Tai nepriimtinas Trumpo Baltųjų rūmų posūkis, – sakoma CNN ryšių departamento „Twitter“ žinutėje. – Akivaizdu, kad jie tokiu būdu atsikerta, kai skelbiate faktus, kurie jiems nepatinka. Kaip bebūtų, mes toliau pranešinėsime.“
„The New York Times“ savo vedamajame rašo, šis sprendimas nesuteikti prieigos buvo „neabejotinas įžeidimas demokratijos idealams“.
Keli žiniasklaidos kanalai priminė gruodį duotą S.Spicerio interviu tinklapiui „Politico“, kai jis tikino, kad D.Trumpo Baltieji rūmai niekada neužvers durų jokiai žiniasklaidos priemonei.
„Konservatyvieji, liberalieji ar kitokie – manau, kad visa tai daro demokratiją demokratija, o ne diktatūra“, – tąsyk aiškino jis.
„Didžiausia grėsmė demokratijai“
Žiniasklaidos organizacijos buvo ne vienintelės, stojusios ginti žodžio laisvės.
„Trumpas turėtų būti visuomenės tarnas, o tiesa yra viešasis gėris“, – sakė Kalifornijos universiteto Berklio koledžo ekonomistas Robertas Reichas (Robertas Raišas), buvęs darbo sekretorius ir iškilus Demokratų partijos veikėjas.
„Tačiau jis toliau nepaliaujamai meluoja ir baudžia žiniasklaidą, metančią jam iššūkį, – R.Reichas rašo savo „Facebook“ paskyroje. – Tokių keistenybių galėtume tikėtis iš kokio nors paprasto diktatoriaus, bet ne iš Jungtinių Valstijų prezidento.“
Buvęs Baltųjų rūmų darbuotojas Johnas Deanas (Džonas Dinas), 8-ame dešimtmetyje patarinėjęs respublikonui prezidentui Richardui Nixonui (Ričardui Niksonui), sakė, kad D.Trumpo elgesys su žiniasklaida yra „labiau niksoniškas negu Nixono“.
R.Nixonas taip pat yra ne kartą pavadinęs žiniasklaidą „priešu“, bet už uždarų durų, 78 metų J.Deanas sakė penktadienį radijo laidai „Democracy Now!“.
„Didelis skirtumas, kad Trumpas tai daro atvirai“ ir meta iššūkį JAV konstitucijos 1-ajai pataisai, garantuojančiai žodžio ir žiniasklaidos laisvę. Buvęs pareigūnas pažymėjo, kad dabartinė padėtis yra „labai sukrečianti ir labai neraminanti“.
„Nixonui nepasisekė, o jis turėjo gilų piktos valios rezervuarą, iš kurio galėdavo semtis, kai pakliūdavo į tikrą bėdą. Ir manau, kad Trumpas kurią sau tokią pačią problemą“, – aiškino J.Deanas.
D.Trumpo priešiškumas žiniasklaidai „galbūt yra didžiausias pavojus demokratijai per mano gyvenimą“, sakė dimisijos admirolas Williamas McRavenas (Viljamas Makreivenas), 2001 metais prižiūrėjęs karo laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) reidą, per kurį buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas.
Kaip praneša vienas studentų laikraštis, W.McRavenas šį komentarą išsakė kalbėdamas Ostine įsikūrusio Teksaso universiteto Komunikacijos koledže. W.McRavenas tapo Teksaso universiteto sistemos vadovu 2014 metais, kai baigė tarnybą kariuomenėje.
„Kad ir kokių turėtų ydų, manau, kad laisva žiniasklaida yra svarbiausia mūsų šalies institucija“, – žurnalistikos mokslo laipsnį turintis W.McRavenas ketvirtadienį pridūrė savo tinklaraštyje.
Jungtinės Valstijos „turi puikiausią spaudos korpusą pasaulyje, kurio nepranoksta niekas“, pabrėžė jis.
