Praėjusį penktadienį LR Seimo Baltijos asamblėjos salėje Seimo nario Stasio Šedbaro iniciatyva surengtas Tauragės, Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių bendruomenių atstovų susitikimas su Aplinkos, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovais dėl vėjo jėgainių parkų plėtros. Susitikime dalyvavo Seimo nariai Kęstas Komskis ir Aurelija Stancikienė.
Suvienijusios jėgas bendruomenės pasiekė Seimą
Šiame susitikime bendruomenei „Lauksargiškiai“ atstovavo Jolanta Gešventienė, Griežpelkių II bendruomenei – pirmininkė Virginija Stankevičienė, verslininkas Petras Dedūra ir ūkininkas Rimantas Lazdauskas, Kęsčių kaimo bendruomenei „Elbenta“ – pirmininkė Laimutė Sugintienė.
Tai ne pirmas renginys, kuriame dalyvauja kaimyninių rajonų bendruomenės, siekiančios, kad jėgainės nebūtų statomos arti sodybų. Pokalbiai apie tai buvo surengti Gargžduose, Tauragėje.
Šiame susitikime Seime dalyvavo vienos Pagėgių bendruomenės, dviejų Šilutės, trijų Tauragės, keturių Klaipėdos savivaldybių bendruomenių atstovai.
„Didelį „biznį“ suka užsienio bankai...“
„Tauragės kurjeris“ pakalbino dviejų Tauragės savivaldybės bendruomenių pirmininkes, kurios dalyvavo šiame renginyje.
Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė L.Sugintienė mano, kad šis renginys – tik pliusiukui padėti pasitinkant Seimo rinkimus, kad po jo niekas nepasikeis.
– Reikia gerų įstatymų, o ne kalbų. Seimo narė Aurelija Stancikienė ragino Sveikatos apsaugos ministeriją ištraukti iš stalčiau pasiūlymus dėl vėjo jėgainių tinkamų zonų iki sodybų nustatymo, kaip yra Europos Sąjungoje. Bet penkerius metus vėjo jėgainės bus statomos ir stebimos. O kas po to – ar jos bus griaunamos, juk įkišti milžiniški pinigai? Verslas rodo tvirtą iniciatyvą statyti vėjo jėgaines kuo mažesnėmis sąnaudomis, kuo arčiau sodybų, nes ten yra keliai. Gyventojus apginti gali tik priimti teisingi įstatymai, o ne susitikimai ir pokalbiai, bet jų priėmimu niekas nesuinteresuotas. Kaip tik priešingai, verslas daro didelį spaudimą, kad tokių įstatymų nebūtų, – dalinosi mintimis L. Sugintienė.
Pasak jos, bendruomenių atstovai, kovojantys prieš vėjo jėgainių statybą prie sodybų, ignoruojami, šaipomasi iš jų skundų dėl vėjo jėgainių artimos kaimynystės keliamų sveikatos ir kitokių problemų. Net ir pastarajame renginyje aktyviausias kovotojas prieš vėjo jėgainių artimą kaimynystę Klaipėdos Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys buvo išvadintas pseudoekspertu.
– Spaudimas labai didelis, vėjų jėgainių plėtrai skirti milijardai litų, jų pagaminta elektra superkama gerokai brangiau, už visa tai sumoka Lietuvos žmonės. Didelį „biznį“ suka užsienio bankai, nes jėgainės statomos gavus jų paskolas, todėl gyventojų nuomonės niekas nenori paisyti, pasiklausoma imituojant tikrą domėjimąsi, – atviravo L. Sugintienė.
Apsisaugotų tik neparduodami ir nenuomodami žemės?
Panašią nuomonę pareiškė ir Griežpelkių II bendruomenės pirmininkė V. Stankevičienė. Tik ji dar šiokių tokių vilčių deda į Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją, išklausiusią bendruomenių atstovų pasiūlymus dėl vėjo jėgainių statybos, kad būtų nustatyti europiniai atstumai iki sodybų (mažiausiai – 500 metų, o pas mus užtenka ir 200 metrų).
– Po susitikimo Seime dar kartą įsitikinome, kad nuo vėjo jėgainių artimos kaimynystės turime saugotis patys – gyventojai jų statybai turi neparduoti ir nenuomoti žemės sklypų, o jei kas nors parduotų, kaimynai turi nepasirašyti, kad neprieštarauja dėl statybos. O šiaip tai buvo pilstymas iš tuščio į kiaurą. Mums buvo paaiškinta, kad reikia vystyti visas energijos rūšis. Per bendruomenių pokalbį ta pačia tema Gargžduose buvo žadėta, kad Seime mes galėsime išklausyti nepriklausomų mokslininkų pasisakymų apie vėjo jėgainių poveikį arti gyvenantiems žmonėms, tačiau į šį susitikimą jie nebuvo pakviesti, – nusivylusi kalbėjo V. Stankevičienė.
Jovita STRIKAITIENĖ
