Tačiau neilgai trukus, B. Scudamore'as suprato, kad vyksta kažkas negero. Didžiam jo siaubui, pasirodė, kad atsakinga palikta vadybininkė ne tik iššvaistė lėšas ir beveik privedė kompaniją prie bankroto, bet ir nuteikinėjo prieš jį darbuotojus bei rezgė planą, kaip jį pašalinti iš generalinio direktoriaus pareigų.
Tai dar kartą primena, kad kompanijos vairą galima palikti tik žmogui ar žmonėms, kuriais tikrai gali pasitikėti. Vis dėlto, kad ir kam paliktų verslą, vadovai retai kada gali atsipalaiduoti. „Verslo pradžioje jaučiau didžiulę atsakomybę ant savo pečių ir maniau, kad be manęs niekas nesugebėtų prižiūrėti kompanijos. O kai pagaliau ryžausi ją palikti ir išvykti bent porai dienų, tai nebeteikė džiaugsmo...“, – pasakojo Toddas Greene'as, generalinis skutimosi priemonių gamintojos „HeadBlade“ direktorius.
Atostogos su kompiuteriu
Verslo kelionės ar atostogos gali būti kur kas mažiau bauginančios, jei darbai bus suplanuoti į priekį. „Dabar kaskart prieš man išvykstant rengiame visos kompanijos susirinkimus, suplanuojame darbus, paskirstome kiekvieno darbuotojo atsakomybę ir numatome vadovavimo grandinę. Visais atvejais turi būti palikti vienas už viską atsakingas žmogus. Taip pat, atsargumo dėlei, nenumatytiems atvejams, seife palieku keletą čekių stambesnėms išlaidoms, jei kartais neužtektų kreditinės kortelės. Pastaraja naudotis teisę gauna tik vienas atsakingas asmuo, o kortelėje yra nustatytas tam tikras limitas“, – patirtimi dalijasi T. Greene'as.
Kai kurie verslų savininkai renkasi atostogų metu būti visiškai nepasiekiami, tačiau dauguma vis dėl to palieka galimybę susisiekti, tik darbuotojams suteikia daugiau savarankiškumo nei įprastai. „Aš naudoju „Google“ sekiklį, kurį liepiu darbuotojams pildyti kasdien“, – sako Elaine Heney, „Tipperary“ generalinė direktorė, kuri vadybininkų taip pat reikalauja du kartus per savaitę elektroniniu paštu pateikti ataskaitas.
„PR Konnect“ vadovė Sabina Gault stengiasi būti pasiekiama visada, 24 valandas per parą net ir atostogų metu. „Viešieji ryšiai yra nenuspėjama sritis. Nesvarbu, kaip gerai esi pasiruošęs, krizių komunikacija – tai ne juokas, – sako ji. Visgi, per atostogas ji šiek tiek leidžia sau atitolti ir nesigilinti į smulkmenas. – Mano komanda žino, kaip susitvarkyti. Jie taip pat žino, kad esant reikalui, pavyzdžiui, jei klientas nepatenkintas, ką bedarytų, gali man skambinti ir pasitarti.“
Išeitis – melas
Kartais tam, kad vadovai atsipalaiduotų, prireikia laiko, tačiau net ir B. Scudamore, turėjęs labai blogą patirtį, išmoko mėgautis atostogomis. Jis netgi pageidauja atostogų metu likti visiškai nepasiekiamas. Negana to, jis netgi paprašo savo vadybininko pakeisti jo elektroninio pašto slaptažodį, kad jis negalėtų prisijungti net ir norėdamas...
Grįžęs po tų nelemtų pirmųjų atostogų, verslininkas atleido nelojalią vadybininkę ir dar keletą darbuotojų. Savo veiklą kompanijoje jis apribojo – tapo atsakingu už viziją ir nusisamdė patikimą vyriausiąjį vadybininką. „Vadovas turi turėti pilnavertį savo pavaduotoją, kad, esant reikalui, galėtų bent trumpam, ramia galva perduoti vairą kam nors kitam“, – įsitikinęs B. Scudamore.
Edwardas Gilhuly, „Left Communication“ prezidentas, siūlo kitą alternatyvą – nesakyti pavaldiniams, kad atostogaujate. „Vadovo išvykimas gali išprovokuoti darbuotojų sumišimą ar anarchiją, todėl kartais geriausia tiesiog ištrūkti, liekant pasiekiamu telefonu ir elektroniniu paštu. Paskutinėje savo kelionėje į Kostą Riką su kolektyvu kontaktavau dar daugiau nei įprastai, kai neatostogauju, todėl niekas nė nepastebėjo, kad ilsiuosi“, – sako jis.
