Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.
Norėdama palengvinti bankroto procedūra Ūkio ministerija ruošiasi teikti bankroto įstatymo pataisas – siekiama trumpinti bankroto procesą, optimaliau panaudoti lėšas, patobulinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimų reguliavimą.
Naujų institucijų nereikia
Šalies verslininkai sveikina iniciatyvą paprastinti bankroto procedūrą, tačiau primena, kad ne mažiau svarbu užkirsti jam kelią. „Neužtenka spręsti problemas, kylančias jau paskelbus bankrotą. Juk dalies jų galima išvengti ėmusis tinkamų priemonių iš anksto“, – teigia Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) direktorius Rimantas Šidlauskas.
Pasak jo, svarbu, kad valstybinės institucijos tinkamai prižiūrėtų, kaip laikomasi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų reikalavimų. Tai, kad įmonėms užtektų įstatinio kapitalo galėtų užtikrinti griežtesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė, o Registrų centre saugomų duomenų turėtų pakakti tam, jog būtų galima įsitikinti ar įmonių kapitalas yra pakankamas (ne mažiau nei pusė dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo). „Visam tam nereikia naujų institucijų. Tiesiog reikia, kad tinkamai veiktų jau egzistuojančios“, – teigia R. Šidlauskas, – „paaiškėjus, kad įmonės kapitalas nepakankamas apie tai būtina informuoti kitus rinkos dalyvius bei imtis tam tikrų įmonės veiklos apribojimų. Taip padėtume įmonėms, kurios gali nukentėti nuo kitų bankroto. Be to, nebereikėtų įvairių pažymų“.
Daugiau dėmesio skirti bankrotų prevencijai
Pasak LPPARA generalinio direktoriaus, asociacijos nariai siūlo atskirti dvi sudėtines problemos dalis: jos prevenciją bei pasekmių lengvinimą.
„Su nerimu reikia pastebėti, kad Akcinių bendrovių įstatyme nebeliko nuostatos, kad įmonės vadovas turi kreiptis į teismą, jei įmonės kapitalas pasiekia pusę įstatinio ir akcininkai nesiima jokių veiksmų. Taip įmonės bankrutuoja ir tarsi niekas ir nekaltas“, – pastebi R. Šidlauskas.
Kita vertus, LPPRA direktorius pastebi, jog jau vykstantys bankrotai trunka per ilgai. „Trys mėnesiai – daug. Juk ir turtas per juos nuvertėja, tad kreditoriams lieka mažiau. Tikrai reikia greitos ir efektyvios bankroto procedūros“, – sako jis. Be to, verslininkų asociacijos narių manymu, reikėtų nustoti skirstyti kreditorius į pirmuosius ir antruosius. Siūloma tiesiog išparduoti bankrutuojančios įmonės turtą iš varžytinių ir gautą suma paskirstyti kreditoriams – kiekvieno gaunama suma būtų proporcinga skolos dydžiui palyginus su bendrąja skola.
Verslininkai pabrėžia – naujų institucijų Lietuvai tikrai nereikia. Tereikia, kad sklandžiai ir patikimai veiktų jau esančios.
