To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.
„Kokie darbuotojai rezervavosi ir kokie darbuotojai sistemoje sėdi, kokie užimti stalai, o kurie atviri“, – Turto banko direktorius rodo, kaip jo pavaldiniams nuo šiol tenka iš anksto prieš dvi dienas rezervuotis sau darbo vietą – stalą su kompiuteriu.
Nusižiūrėjęs hibridinio darbo modelį iš verslo įmonių, Turto banko vadovas nuspendė, kad taip dirbti atėjo laikas ir valstybės tarnyboje. Pusantro šimto darbuotojų iš dviejų pastatų sugrūdo į vieną – modernizuotą už pusantro milijono eurų – Žvėryno rajone. Visi darbuotojai ten tiesiog netelpa – trečdaliui darbo stalų net nėra, tad jiems teks dirbti nuotoliu.
„Mūsų įstaigoje nekompensuojam, mes manome, kad darbuotojas, dirbdamas iš namų, dalį laiko, jei nereikia dirbti ofise, jis sutaupo, nereikia kelionės, eiti į maitinimo įstaigą, tai patogumas, darbuotojų kaip privalumas suvokiamas, o ne kaip prievolė. Už privalumą kompensuoti nėra tikslo“, – aiškina Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Darbo vietų rezervavimo programos nuoma, anot direktoriaus, įstaigai kas mėnesį atsieis po tūkstantį eurų. Tačiau bendras rezultatas esą teigiamas, mat hibridinis darbas ir atlaisvintos patalpos Vilniaus gatvėje esą leis kas mėnesį sutaupyti po 10 tūkst. eurų. Turto banką valdančios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė sako, kad šis projektas – pavyzdys, kaip turėtų dirbti valstybės tarnautojai.
„Tai gerasis pavyzdys taupant vietą ir valstybės resursus. Pandemijos laikotarpiu pradėtas nuotolinis darbas iki šiol yra, daug žmonių nori dirbti namuose. Matome iš praktikos, kad darbo kokybė vadovų vertinimu išlieka nepakitusi“, – teigia G. Skaistė.
Dviem ar net daugiau dienų per savaitę darbuotojų išsiuntimas dirbti iš namų, apšvietimo sumažinimas ir elektros išjungimas nenaudojamose patalpose Užimtumo tarnybai leido išlaidas elektrai sumažinti net per pusę, palyginti su pernai. Tai – taupymo vajų dėl išbrangusios energetikos paskelbusio Turto banko valdomų įstaigų rekordas.
„Visuose padaliniuose išjungėme šildymą savaitgaliais ir švenčių dienomis, užsukome šiltą vandenį, darbuotojai ir klientai buvo mažiau apšviestose patalpose. Džiugu, kad visi darbuotojai buvo sąmoningi, niekas didelių pretenzijų nekėlė“, – sako Užimtumo tarnybos kancleris Arūnas Marma.
Visgi profesinės sąjungos piktinasi, kad tokios taupymo varžybos vyksta darbuotojų sąskaita, o gavę leidimą dirbti iš namų ir neiti į darbą, darbuotojai nedrįsta reikalauti apmokėti išaugusių elektros, šildymo, vandens, ryšių sąskaitų.
„Džiaugtis nėra kuo, sutaupymas vyksta darbuotojų sąskaita. Ką sutaupo darbovietė, darbuotojas išleidžia namuose atlikdamas darbo funkcijas. Labai svarbu priminti, kad darbuotojai turi teisę prašyti išlaidas kompensuoti“, – tvirtina Profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Matydami, kad valdančiųjų nurodymu biudžetinės įstaigos vis labiau linksta taupyti darbuotojus siųsdamos dirbti iš namų ir net naikindamos jų darbo vietas biuruose, socialdemokratai perspėja, kad valdantieji turi tikslinti Darbo kodeksą ir paruošti tikslius kompensavimo už darbuotojų patiriamas sąnaudas namuose planus.
„Darbdavys privalo kompensuoti išlaidas, susijusias su nuotoliniu darbu, įrangos įsigijimo ir kita. Tačiau tai neapibrėžta laike, tai galima ir nedaryti, piktnaudžiauti, po metų, neaišku kada padaryti. Teisinė bazė tobulintina“, – aiškina Seimo narys, socialdemokratas Tomas Bičiūnas.
Šiemet finansų ministrė sumažino vienam darbuotojui tenkančio ploto darbo vietoje normą nuo 28 iki 22 kvadratinių metrų Turto banko valdomoms įstaigoms. Tačiau Turto banko vadovas giriasi, kad trečdalį darbuotojų išsiųsdamas dirbti nuotoliu, ir naują rodiklį šiame pastate sumažino dar labiau – keturiskart, iki vos 5 kvadratinių metrų vienam darbuotojui.
