1968 metais per lėktuvo avariją JAV kariuomenė Grenlandijos ledynuose pametė atominę bombą. Tačiau tai nebuvo vienintelis atvejis. Kaip skelbia „Spiegel Online“, iš viso per Šaltąjį karą dingo apie 50 branduolinių galvučių ir ne visos jos yra negyvenamose teritorijose.
Plaukimo sezoną Viduržemio jūroje atidaryti dar buvo kiek ankstoka. Tačiau 1966 metų kovą Ispanijos informacijos ministras Manuelis Fraga Iribarne ir JAV ambasadorius Madride Biddle'as Duke'as kartu su savo šeimos nariais paniro į vandenis Kosta Kalidoje. Į Palomareso kaimelį pasižiūrėti šio reginio susirinko gausybė žurnalistų. Vargu ar šis įvykis būtų sulaukęs tokio dėmesio, jei ne faktas, kad vos už kelių kilometrų vandenyno dugne gulėjo vandenilinė bomba, kurios sprogstamoji galia buvo 1 tūkst. kartų didesnė nei Hirosimą nušlavusios atominės bombos.
Vos prieš kelias savaites, 1966 metų sausio 17 dieną, prie Ispanijos pietinių krantų buvo įvykęs pats didžiausias branduolinis incidentas. Per kuro papildymo ore pratybas 9 tūkst. metrų aukštyje susidūrė JAV bombonešis B-52 ir kuro papildymo ore lėktuvas KC-135. Abu lėktuvai sprogo virš Palomareso. B-52 su savimi turėjo 4 vandenilines bombas. Viena visiškai nepažeista nusileido pomidorų lauke. Ketvirtoji bomba nukrito į vandenį kažkur netoli pakrantės ir pasilaidojo giliame dumblo sluoksnyje. Niekas nežino, kurioje konkrečiai vietoje nukrito ši bomba.
Kelias savaites po incidento Palomaresas atrodė kaip itin tinkama vieta filmui apie apokalipsę filmuoti. Po kaimelį vaikščiojo specialiais rūbais apsivilkę kaukėti vyrai, kurie Geigerio automatais skanavo radiacijos lygį. Laukai buvo atitverti, ir visas pomidorų ir pupų derlius supuvo. JAV vyriausybė po to perkasė laukus ir iš jų išgabeno apie 1,4 tūkst. tonų žemės. Užterštas dirvožemis buvo išgabentas į JAV, kur jo atsikratyta. Dešimtys JAV karinių laivų patruliavo netoli pakrantės, kur, žvejų teigimu, galėjo nukristi bomba. Prireikė 81 dienos, kad branduolinis ginklas būtų ištraukas iš vandens. Bomba buvo iškelta iš 793 metrų gylio.
Grenlandijos atominės paslaptys
Perspektyva, kad kur nors vandenyno dugne guli pažeista atominė bomba, atrodo bauginančiai. Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC pastarosiomis savaitėmis sukėlė sąmyšį paskelbdamas, kad JAV 1968 metais Grenlandijoje pametė branduolinę galvutę. Kai Amerikos bombonešis B-52 sudužo Grenlandijos ledynuose, bombose esantys konvenciniai sprogmenys susprogo, ir plati teritorija buvo užteršta radioaktyviu plutoniu, kuris išsiskyrė sprogimo metu. Tačiau JAV vyriausybė ilgą laiką slėpė, kad bombos rekonstrukcijos metu paaiškėjo, jog yra dingusi viena branduolinė galvutė. Veikiausiai ji įsismelkė kur nors giliai po ledu ir iki šiol nėra rasta.
Atominės bombos praradimas nėra toks retas įvykis, kaip būtų galima pagalvoti. „JAV gynybos departamentas patvirtino 11 atominių bombų praradimą. Manoma, kad visame pasaulyje per Šaltąjį karą dingo iki 50 branduolinių bombų“, - teigia Berlyno informacijos centro transatlantiniam saugumui branduolinės ginkluotės ekspertas Otfriedas Nassaueris.
Dauguma šių labai pavojingų ginklų guli vandenynų dugne. 1989 metų balandį Atlanto vandenyno šiaurėje, kilus gaisrui, nuskendo Rusijos branduolinis povandeninis laivas „Komsomolec“. Kartu su laivu 1,7 tūkst. metrų gylyje nuskendo ir 2 torpedos kartu su savo branduolinėmis galvutėmis. 1968 metų gegužės 22 dieną nuskendo JAV branduolinis povandeninis laivas „USS Scorpion“. Laivas, kuriame buvo 2 branduolinės galvutės, nuskendo už 320 jūrmylių nuo Azorų salų. Iki šio laiko į paviršių nėra iškelta nei branduolinė laivo ginkluotė, nei branduolinis reaktorius.
Dar daugiau atominių bombų dingo, kai sudužo virš vandenynų skridę lėktuvai. „Pirmosiomis Šaltojo karo dienomis lėktuvai nebuvo pajėgūs su vienu kuro papildymu perskristi Atlanto vandenyno. Kai kurie bombonešiai susidūrė su kuro papildymo lėktuvais, o kai kurie tiesiog nesugebėjo pasipildyti kuro ir, pasibaigus degalams, nukrito į vandenyną“ - teigia O. Nassaueris.
Absurdiška „sulaužyta strėlė“
Pačiais intensyviausiais Šaltojo karo metais, šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, JAV bombonešiai, apsiginklavę atominėmis bombomis, ore būdavo 365 dienas per metus. 4 pagrindiniai lėktuvų keliai ėjo virš Grenlandijos, Ispanijos bei Viduržemio jūros, Japonijos ir Aliaskos. Tik tuomet, kai bombonešiai tapo pajėgūs be papildomo kuro papildymo perskristi Atlanto ar Ramųjį vandenynus, incidentų sumažėjo.
„Sulaužyta strėlė“ - kodinis žodis, kurį amerikiečiai naudojo incidentams, susijusiems su branduoliniais ginklais, apibūdinti. Bene absurdiškiausias tokios sulaužytos strėlės incidentas įvyko 1965 metų gruodžio 5 dieną ant „USS Ticonderoga“ denio. Lėktuvnešis buvo pakeliui iš Vietnamo į Jokosuką Japonijoje. Tuo metu į vandenyną įkrito vienas bombonešis, kuris specialiu liftu buvo keliamas ant laivo denio. Pilotas, bombonešis ir branduolinė bomba nugrimzdo į 5 kilometrų gylį ir niekada nebuvo rasti.
Šis incidentas taip pat ilgus metus buvo laikomas paslaptyje ir atskleistas tik 1981 metais. Šis incidentas įrodė, kad Amerika Vietname laikė branduolinius ginklus. Be to, buvo įrodyta, kad JAV pažeidė sutartį su Japonija, pagal kurią į šios šalies teritoriją buvo įsipareigojusi negabenti jokių branduolinių ginklų.
Tiesa, incidentai, susiję su JAV branduoliniais ginklais, vykdavo ne tik užsienio teritorijose. Skelbiama, kad 7 iš 11 oficialiai dingusiomis pripažintų branduolinių galvučių buvo prarastos pačioje JAV teritorijoje. 1958 metų vasario 5 dieną bombonešio pilotas Howardas Richardsonas buvo priverstas išmesti atominę bombą po to, kai jo pilotuojamas lėktuvas susidūrė su naikintuvu. Nuo to laiko bomba dingo Vasou įlankoje, apie 20 kilometrų nuo Savanos – Džordžijos valstijos miesto, kuriame gyvena 100 tūkst. žmonių. H. Richardsonas šiaip ne taip sugebėjo nuleisti savo bombonešį netoliese esančiame Hunterio kariniame oro uoste.
Bombonešio B-52 įgulai 1961 metų sausio 24 dieną pasisekė mažiau. Dėl pažeistos kuro padavimo žarnelės lėktuvas sprogo. Dar prieš sprogimą įgula sugebėjo atsikratyti paties pavojingiausio krovinio. Viena iš dviejų vandenilinių bombų saugiai buvo nuleista į medį, o kita nusileido pelkėje netoli Goldsboro miesto Šiaurės Karolinoje. Bomba vis dar guli 50 metrų gylyje, o teritorija iki šiol lieka apribota karine zona.
Tačiau šį incidentą įžymų padarė ne pelkėje, o būtent medyje nusileidusi bomba. 5 iš 6 saugiklių, turėjusių apsaugoti bombą nuo sprogimo, nesuveikė ir tik paskutinysis saugiklis padėjo išvengti branduolinio sprogimo. Po šio incidento buvo peržiūrėta visa JAV branduolinių ginklų saugumo sistema. Tą patį padaryti buvo paprašyta ir Sovietų Sąjunga.
Ar gali teroristai rasti bombą?
Iki pat šios dienos šie du incidentai JAV teritorijoje yra itin diskutuojami tiek ekspertų, tiek sąmokslo teorijų mėgėjų gretose. Ar Savanos ir Goldsboro gyventojams bombos tebekelia mirtiną pavojų? „Bombos, kurios guli vandenynų dugne, vargiai besprogs“, - teigia O. Nassaueris. Tačiau jis perspėja, kad žymiai didesnę riziką kelia sausumoje prarastos atominės bombos. Tiesa, iki šiol nesutariama, ar šios bombos gali sprogti spontaniškai.
Visiškai kitokios baimės pasklido po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių. Kas bus, jei teroristai suras vieną iš pamestų bombų? Tokios baimės yra nepagrįstos, teigia ekspertas O. Nassaueris. Jei tų bombų nesugebėjo surasti ištisos kariuomenės, tai teroristams tai dar sunkiau įmanoma. „Vos kelios bombos yra tokiose vietose, kurios šiandien yra visiškai neprieinamos net ir su modernia technologija“, - pastebi ekspertas. Didesnis pavojus kyla aplink bombos nukritimo vietą esančiai teritorijai. Ten žemė radioaktyvi gali būti ištisus dešimtmečius.
Tarkime, Palomareso košmaras tęsiasi net ir nuo incidento prabėgus keturiems dešimtmečiams. Nuo to laiko miestelis tapo turistų traukos vieta. Tačiau 2004 metais buvo atrastos 2 duobės, kuriose aptikta radioaktyvaus dirvožemio. Tose vietose turėjo būti statomas golfo klubas ir prabangūs viešbučiai. Ispanijos vyriausybė konfiskavo šią žemę, ir 2009 metais JAV kariai turės perkasti ir neutralizuoti dirvožemį. Keliolika tūkstančių tonų radioaktyvaus dirvožemio kaip ir prieš 40 metų bus išgabenta į JAV.
