Žurnalas „Scientific Reports“ paskelbė Kornelio universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo apžvalgą. Autoriai mano, kad gyvybė mūsų planetoje galėjo atsirasti iš molyje esančių cheminių junginių. Tuo metu, kai visa Žemė buvo padengta vandens, tik molis galėjo tapti savotiška citoplazma, kurioje iš paprasčiausių polimerų ir pirmųjų riebalų fragmentų ėmė formuotis ląstelių membranos.
Aminorūgštys ir kitos biologinės molekulės galėjo susiformuoti šių darinių viduje. Taigi, molis galėjo būti palanki terpė tolesnei mikrobiologijos raidai iki pat pirmųjų mikroorganizmų atsiradimo.
Ši nauja teorija apie galimas gyvybės Žemėje atsiradimo priežastis yra viena iš daugelio. Kol ji nebus patvirtinta rimtais argumentais, vargu ar galima drąsiai siūlyti sąsajas su daugelio mūsų planetos religijų pateikiamais žmogaus ir gyvybės Žemėje atsiradimo scenarijais. Absoliučioje daugumoje senovės mitų apie pasaulio pradžią sakoma, kad Kūrėjas žmogų sukūrė iš žemės dulkių, purvo ar dumblo.
